Skaldos danga kiemui: privalumai, trūkumai ir klojimo technologija

Atnaujinta: 11/17/58057
Skaldos danga teisiškai klasifikuojama kaip inžinerinis statinis (aikštelė), kuriam įrengti sodininkų bendrijoje būtina laikytis 1 metro atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, o daugiabučio namo kieme – gauti butų savininkų daugumos pritarimą. - BNR.LT

Skaldos danga, dažnai pasirenkama dėl savo ekonomiškumo ir paprastumo, teisiniu požiūriu yra vertinama ne tik kaip estetinė detalė, bet ir kaip statybos objektas. Nors techninis skaldos klojimas atrodo paprastas (grunto paruošimas, geotekstilė, skaldos sluoksnis), teisinis procesas reikalauja atidumo. Lietuvos teisės aktai tokią dangą priskiria inžineriniams statiniams (aikštelėms) [1], todėl jos įrengimui taikomi specifiniai atstumų ir kaimynų sutikimo reikalavimai, priklausomai nuo to, ar ji įrengiama privačiame sodo sklype, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo kieme.

Teisiniai privalumai ir trūkumai

Renkantis skaldos dangą, svarbu įvertinti jos teisinį statusą, kuris lemia tiek privalumus, tiek tam tikrus apribojimus.

Privalumai

Pagrindinis teisinis privalumas yra tas, kad skaldos aikštelės dažniausiai priskiriamos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kuriems taikomi paprastesni reikalavimai nei kapitaliniams statiniams. Sodininkų bendrijose tokie statiniai (aikštelės) gali būti statomi be sudėtingų projektavimo procedūrų, jei nepažeidžiami kiti įstatymo reikalavimai [2].

Trūkumai

Esminis trūkumas – privalomas atstumų laikymasis. Net ir paprasta skaldos danga negali būti klojama ties pat sklypo riba be kaimyno sutikimo. Be to, daugiabučių namų atveju, bet koks kiemo dangos keitimas ar naujos įrengimas reikalauja biurokratinių procedūrų ir daugumos savininkų pritarimo, nes tai laikoma bendrosios dalinės nuosavybės valdymu [3].

Klojimo technologija: teisiniai žingsniai

Teisėta „klojimo technologija“ apima ne fizinį darbą, o privalomą veiksmų seką, užtikrinančią, kad danga nebūtų pripažinta savavališka statyba.

1 žingsnis: Atstumų išlaikymas sodo sklype

Sodininkų bendrijose galioja griežta taisyklė: inžineriniai statiniai, kuriems priskiriamos ir aikštelės (t. y. skaldos danga padengti plotai), turi būti įrengiami ne arčiau kaip 1 metras nuo kaimyninio sklypo ribos [1]. Norint kloti skaldą arčiau nei 1 metras iki ribos, būtina gauti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą.

2 žingsnis: Sprendimų priėmimas daugiabutyje

Jei skaldos danga planuojama daugiabučio namo kieme, tai laikoma bendrojo naudojimo objekto (žemės sklypo) tvarkymu. Sprendimas dėl tokios dangos įrengimo turi būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime balsų dauguma [4]. Be to, jei žemės sklypas suformuotas ir priklauso bendrijai ar savininkams, būtina užtikrinti, kad dangos įrengimas nepažeistų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.

3 žingsnis: Statybos užbaigimas ir registracija

Nors skaldos danga yra paprastas statinys, teisiškai ji gali būti registruojama Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis statinis (aikštelė). Tai suteikia teisinį aiškumą ir apsaugą nuosavybės teisei, tačiau reikalauja, kad statybos darbai (dangos įrengimas) būtų atlikti teisėtai, turint visus reikiamus sutikimus ar projektus, jei jie buvo privalomi pagal statybos techninius reglamentus [5].


Šaltiniai:

[1] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 6 straipsnio 7 dalis.

[2] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 6 straipsnio 1 dalis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 4.85 straipsnis.

[4] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 12 straipsnio 1 dalis.

[5] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.06.01:2016, 5 punktas.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai