Servituto panaikinimas teismo keliu: procesas, trukmė ir teisinės išlaidos

Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo vieno sklypo (tarnaujančiojo daikto) savininką kito sklypo (viešpataujančiojo daikto) naudai. Tačiau ši teisė nėra amžina. Jei servitutas tampa nebereikalingas arba nebegalima juo naudotis, savininkas turi teisę kreiptis dėl jo panaikinimo ^[1]. Dažniausiai tai aktualu sodininkų bendrijose (kelių servitutai) ar daugiabučių sklypuose (praėjimai), kai pasikeičia infrastruktūra.

Pagrindinė sąlyga – būtinumo išnykimas

Teismas servitutą gali panaikinti tik esant konkrečiam teisiniam pagrindui. Svarbiausia sąlyga kreipiantis į teismą – servituto būtinumo išnykimas. Įstatymas numato, kad kai išnyksta aplinkybės, kurios buvo servituto nustatymo pagrindas, tarnaujančiojo daikto savininkas gali reikalauti jį panaikinti ^[2].

Tai reiškia, kad teisme privalote įrodyti, jog kaimynas (arba bendrija) gali normaliai naudotis savo turtu be jūsų sklypo suvaržymo (pvz., atsirado kitas privažiavimas, buvo nutiesti nauji inžineriniai tinklai ir pan.). Jei servitutas vis dar reikalingas, teismas jo nepanaikins vien dėl to, kad savininkas to nori.

Procesas: nuo susitarimo iki teismo

Servituto pabaiga gali būti įforminama ir be teismo, šalims susitarus ^[3]. Tačiau jei viešpataujančiojo daikto savininkas nesutinka atsisakyti servituto geruoju, vienintelis kelias yra teismas.

• Ikiteisminė stadija: Rekomenduojama pateikti raštišką siūlymą kaimynui panaikinti servitutą notarine tvarka. Neigiamas atsakymas bus įrodymas teisme, kad kilo ginčas.
• Teisminis nagrinėjimas: Teismas vertina, ar servitutas vis dar teikia objektyvią naudą viešpataujančiajam daiktui ir ar be jo neįmanoma išsiversti.

Trukmė ir išlaidos

Svarbu pabrėžti, kad pateiktuose teisės aktuose (Civiliniame kodekse) nėra nustatyti konkretūs bylinėjimosi įkainiai ar proceso trukmė – tai reguliuoja proceso teisės normos, kurios priklauso nuo bylos sudėtingumo. Tačiau Civilinis kodeksas numato, kad servituto nustatymo ar pasibaigimo klausimai sprendžiami teismo sprendimu, kai šalys nesutaria ^[4].

Teisinės išlaidos paprastai susideda iš žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų. Jei teismas pripažįsta, kad servituto būtinumas išnyko, pralaimėjusi šalis paprastai turi padengti bylinėjimosi išlaidas.

Ką daryti toliau?

Jei manote, kad servitutas jūsų sklype yra nebereikalingas, pirmiausia surinkite įrodymus (pvz., nuotraukas, planus), patvirtinančius, kad kaimynas turi kitą galimybę patekti į savo sklypą ar naudotis inžineriniais tinklais.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Dėl konkrečios situacijos vertinimo būtina kreiptis į teisininkus.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.130 straipsnis (Servituto pabaigos pagrindai).

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.136 straipsnis (Servituto pabaiga išnykus būtinumui).

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.130 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.124 straipsnio 1 dalis.