Rūsio sandėliukų inventorizacija: kaip teisingai padalinti patalpas gyventojams?

Daugiabučiuose namuose dažnai kyla ginčų dėl rūsio patalpų naudojimo, ypač kai jos nėra teisiškai registruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Norint įvesti tvarką, būtina suprasti, kad rūsio patalpos (koridoriai, neįteisinti sandėliukai) dažniausiai yra bendroji dalinė visų butų savininkų nuosavybė ^[1]. Jų inventorizacija ir perskirstymas turi vykti griežtai laikantis įstatymuose numatytų procedūrų.

Teisinis statusas: kam priklauso rūsys?

Prieš pradedant dalybas, būtina išsiaiškinti rūsio statusą. Jei sandėliukai neturi unikalių numerių Nekilnojamojo turto registre, jie laikomi bendrojo naudojimo patalpomis. Pagal įstatymą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, kurios nėra atskiri nuosavybės objektai ^[2].

Svarbu žinoti, kad kiekvieno savininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga jo turimų patalpų (buto) naudingajam plotui ^[3]. Tai reiškia, kad didesnio buto savininkas teoriškai gali pretenduoti į didesnį rūsio plotą, tačiau konkreti vieta (kuris tiksliai sandėliukas kam tenka) nustatoma bendru sutarimu.

Kaip teisėtai paskirstyti sandėliukus?

Jei rūsio patalpos yra bendra nuosavybė, nė vienas gyventojas negali savavališkai užsiimti („okupuoti“) patalpos ar jos atitverti be kitų savininkų sutikimo. Naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka nustatoma butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma ^[4].

Veiksmų planas bendrijai ar administratoriui:

1. Faktinė inventorizacija. Sudaroma komisija, kuri apžiūri rūsį, suskaičiuoja esamas patalpas, įvertina jų būklę ir tai, kas jomis faktiškai naudojasi.
2. Plano parengimas. Parengiamas rūsio patalpų planas, kuriame kiekvienam sandėliukui suteikiamas numeris ir priskiriamas konkretus butas. Siekiant teisingumo, rekomenduojama vadovautis proporcingumo principu arba, jei patalpos vienodos, burtais ar eilės tvarka.
3. Savininkų balsavimas. Parengta naudojimosi tvarka (planas) privalo būti patvirtinta savininkų susirinkime arba balsuojant raštu. Sprendimas priimamas paprasta balsų dauguma ^[5].
4. Žymėjimas. Patvirtinus tvarką, sandėliukai sunumeruojami, o savininkai informuojami apie jiems priskirtas patalpas.

Ką daryti, jei kaimynas užėmė kelis sandėliukus?

Jei po inventorizacijos paaiškėja, kad vienas savininkas naudojasi didesne rūsio dalimi nei jam priklauso pagal buto plotą, o kitam vietos nelieka, tai yra bendraturčių teisių pažeidimas. Civilinis kodeksas numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu ^[6]. Jei sutarimo nėra, sprendžia dauguma. Tai reiškia, kad susirinkimas gali įpareigoti savininką atlaisvinti neteisėtai užimtas papildomas patalpas.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Dėl konkrečių situacijų patariama konsultuotis su teisininkais.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS (Civilinis kodeksas), 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[2] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 15 dalis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS (Civilinis kodeksas), 4.82 straipsnis, 5 dalis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS (Civilinis kodeksas), 4.85 straipsnis, 1 dalis.

[5] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS (Civilinis kodeksas), 4.85 straipsnis, 1 dalis.

[6] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS (Civilinis kodeksas), 4.75 straipsnis, 1 dalis.