Kokios yra teisinės galimybės sodininkų bendrijoje taikyti kitokį nei sklypo ploto dydžiu grįstą mokesčių paskirstymą?

Sklypo plotas yra tik numatytoji („jei nesusitarta kitaip") taisyklė. Bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu bei bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip[1]. Būtent ši frazė ir yra teisinis pagrindas taikyti kitokį paskirstymo modelį.

Kur turi būti įtvirtintas kitoks paskirstymas

Kitokia tvarka galioja tik tada, kai ji įrašyta į bendrijos įstatus. Įstatuose privalo būti nurodyta mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, taip pat nepiniginių įnašų įvertinimo bei narių, kitų asmenų ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarka[2]. Vien susirinkimo protokolo ar valdybos sprendimo „nuo šiol skaičiuojame kitaip" nepakanka – reikia įstatų nuostatos.

Įstatus keisti gali tik narių susirinkimas – tai jo išimtinė teisė[3]. Pakeisti įstatai įsigalioja tik juos įregistravus juridinių asmenų registre[2].

Kokie alternatyvūs modeliai teisiškai įmanomi

Vienodas (lygus) mokestis nuo sklypo

Bendrijos nario mokestis pagal įstatymo apibrėžimą yra narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti[4] – jo dydis prie sklypo ploto nėra pririštas. Todėl administravimo išlaidas dengiantis nario mokestis gali būti vienodas visiems.

Mišrus modelis

Galima derinti: dalį išlaidų (administravimas, buhalterija, pirmininko darbo užmokestis) padengti fiksuota įmoka nuo sklypo, o dalį (kelių, bendrojo naudojimo žemės priežiūra) – proporcingai sklypo plotui. Nario mokestį, tikslinius įnašus ir kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros, eksploatavimo ir bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms padengti, tvirtina narių susirinkimas[3].

Įnašai už konkretų objektą – tik jį sukūrusiems

Kai sukuriamas naujas bendrojo naudojimo objektas, jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik tiems savininkams, kurie dalyvavo jį sukuriant, ir būtent jie apmoka to objekto priežiūros bei eksploatacijos organizavimo išlaidas[6]. Tai savarankiškas įstatyminis pagrindas mokesčius diferencijuoti ne pagal plotą, o pagal dalyvavimą projekte.

Nepiniginiai įnašai ir talkos

Tiksliniai įnašai gali būti ir nepiniginiai (bet ne darbai ir paslaugos), jie įvertinami įstatų nustatyta tvarka[8]. Nario mokesčiai mokami tik pinigais[8]. Dalyvavimas talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose vyksta įstatų nustatyta tvarka ir sąlygomis[1], o darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarka taip pat nustatoma įstatuose[2].

Ribos, kurių peržengti negalima

Ne nariai (kiti asmenys). Jiems laisvė nustatyti „kitokią tvarką" daug siauresnė: jie atsiskaito pagal pateiktas sąskaitas už suteiktas paslaugas ir proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo bei priežiūros organizavimo išlaidas ir proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis[6][5]. Be to, kiti asmenys turi vienodas pareigas dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros kaip ir bendrijos nariai[5] – tai reiškia, kad „baudžiamųjų", didesnių tarifų ne nariams taikyti negalima.

Naujų objektų projektai. Kiti asmenys turi laiduojamą teisę nedalyvauti bendrijos projektuose įsigyjant naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus[5], todėl jiems tokių įnašų primesti negalima.

Valdymo organas savo nuožiūra tarifų keisti negali. Susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų[3]; valdymo organas tik įgyvendina patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą[7].

Lygiateisiškumas. Narys turi teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus[1], o kiti asmenys turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus[5]. Todėl paskirstymo kriterijus turi būti objektyvus ir vienodai taikomas, o ne pritaikytas atskiroms grupėms.

Ką daryti praktiškai

1. Parenkite įstatų pakeitimo projektą, kuriame aiškiai aprašytas naujas mokesčių ir įnašų nustatymo bei mokėjimo modelis[2].
2. Inicijuokite susirinkimą: iniciatyvos teisę turi valdymo organas, 1/10 narių arba revizijos komisija (revizorius); paraiškoje nurodomos priežastys, darbotvarkė ir sprendimų projektai, susirinkimas turi įvykti per mėnesį nuo paraiškos gavimo[9].
3. Apie susirinkimą nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 14 dienų, kartu pateikiant darbotvarkę ir sprendimų projektus[9].
4. Susirinkimas laikomas įvykusiu, kai dalyvauja daugiau kaip 1/2 narių; sprendimas priimamas, kai už jį balsuoja daugiau kaip 1/2 dalyvaujančių. Nesant kvorumo, ne anksčiau kaip po 14 dienų šaukiamas pakartotinis susirinkimas be kvorumo reikalavimo[9]. Kiekvienas narys turi po vieną balsą, nepaisant valdomų sklypų skaičiaus[9].
5. Pakeistus įstatus pateikite juridinių asmenų registrui – be registracijos jie negalioja[2].
6. Tik po to susirinkimas tvirtina naują sąmatą, nario mokestį, tikslinius įnašus ir kitų asmenų įmokas pagal naują tvarką[3].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nelaiko individualios teisinės konsultacijos vietos – konkrečioje situacijoje verta pasitikrinti savo bendrijos įstatų redakciją ir prireikus kreiptis į teisininką.