Kokie yra teisėti kriterijai skaičiuojant nario mokesčius sodininkų bendrijoje pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą?

Sodininkų bendrijų įstatymas nenustato vienos privalomos formulės, pagal kurią skaičiuojamas nario mokestis. Vietoj to jis nustato, kas mokestį tvirtina, kam jis gali būti naudojamas ir kur turi būti aprašyta apskaičiavimo tvarka. Būtent šie dalykai ir yra teisėtumo kriterijai.

1. Mokestį tvirtina tik narių susirinkimas

Nario mokestis – tai sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti[1]. Bendrijos nario mokesčio, tikslinių įnašų ir kitų asmenų įmokų tvirtinimas kartu su metine pajamų ir išlaidų sąmata yra išimtinė narių susirinkimo teisė[2]. Susirinkimas negali šio klausimo perduoti spręsti kitiems bendrijos organams – pirmininkas ar valdyba savo sprendimu mokesčio dydžio nustatyti negali[2].

2. Apskaičiavimo tvarka turi būti įstatuose

Bendrijos įstatuose privalo būti nurodyta mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų įnašų nustatymo bei mokėjimo tvarka, taip pat nepiniginių įnašų įvertinimo ir narių bei jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarka[3]. Įstatuose taip pat turi būti nustatyta bendrijos pajamų paskirstymo ir naudojimo tvarka[3]. Vadinasi, konkretus kriterijus (nuo sklypo, nuo ploto, mišrus) pasirenkamas įstatuose ir susirinkimo sprendimu, o ne savavališkai.

3. Pagrindinis įstatyme įtvirtintas kriterijus – sklypo dydis

Bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip[4]. Tai reiškia:

• numatytoji taisyklė – išlaidos paskirstomos pagal sklypo plotą;
• kitokį paskirstymą (pvz., vienodą sumą nuo sklypo) galima nustatyti, bet tik įstatuose[4].

Bendrijos narys taip pat privalo nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti nario mokestį, tikslinius ir kaupiamuosius įnašus[4].

4. Mokestis turi būti pagrįstas realiomis bendrijos išlaidomis

Nario mokestis pagal paskirtį skirtas bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti[1], o susirinkimas jį tvirtina kartu su metine pajamų ir išlaidų sąmata[2]. Sąmatą įgyvendina valdymo organas, kuris rengia ir teikia susirinkimui metinę ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą[7]. Todėl mokesčio dydis turi būti siejamas su patvirtinta sąmata, o ne nustatomas „iš oro“.

Svarbu skirti mokesčių rūšis: nario mokestis dengia einamąją veiklą ir administravimą[1], o tiksliniai įnašai – susirinkimo patvirtinti įnašai bendrojo naudojimo objektams sukurti ar pagerinti ir kitiems projektams įgyvendinti[1].

5. Forma: nario mokestis – tik pinigais

Nario mokesčiai mokami pinigais. Tiksliniai įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai, tačiau nepiniginiais įnašais negali būti darbai ir paslaugos; nepiniginiai įnašai įvertinami įstatų nustatyta tvarka[5]. Nario mokesčiai, tiksliniai ir kaupiamieji įnašai yra bendrijos pajamos[5].

6. Ne nariai (sklypo savininkai, neįstoję į bendriją)

Asmenys, kurie turi sklypą bendrijos teritorijoje, bet nėra nariai, turi vienodas pareigas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros kaip ir nariai[6]. Jie pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmoka proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, priežiūros organizavimo išlaidas ir įnašų dalis[6]. Šių asmenų įmokas taip pat tvirtina narių susirinkimas[2], o jie turi teisę gauti informaciją apie susirinkimo nustatytas įmokas[6].

7. Ką svarbu žinoti išstojant ar parduodant sklypą

Išstojus iš bendrijos, sumokėti stojamieji įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip bendrijai perduotos lėšos negrąžinami[4]. Perleidžiant sklypą reikia atsiskaityti su bendrija pagal visas prievoles ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų informuoti valdymo organą apie sandorį bei išstojimą[4].

Praktiniai žingsniai, jei abejojate mokesčio dydžiu

• Pasižiūrėkite bendrijos įstatus – ar juose apskritai nustatyta mokesčio nustatymo ir mokėjimo tvarka[3].
• Paprašykite susirinkimo protokolo, kuriuo patvirtintas mokestis ir metinė pajamų–išlaidų sąmata[2]. Nariai turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais įstatų nustatyta tvarka[4].
• Patikrinkite, ar bendrojo naudojimo objektų išlaidos paskirstytos pagal sklypo dydį arba pagal įstatuose nustatytą kitokį būdą[4].
• Kreipkitės raštu į valdymo organą – jis privalo išnagrinėti prašymą ar skundą ir atsakyti per vieną mėnesį[7].
• Jei mokestis nustatytas ne susirinkimo sprendimu ar nepagrįstas sąmata, klausimą kelkite narių susirinkime; sprendimų teisėtumą galima ginčyti bendra tvarka.

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir neatstoja individualios teisinės konsultacijos – konkretus mokesčio skaičiavimas priklauso nuo jūsų bendrijos įstatų ir susirinkimo sprendimų.