Ar sodininkų bendrijos įstatuose galima nustatyti kitokią įmokų už bendrijos išlaidas skaičiavimo tvarką nei proporcingai sklypo plotui?
Trumpas atsakymas: taip, bendrijos nariams galima. Įstatymas leidžia įstatuose nustatyti kitokią įmokų skaičiavimo tvarką nei pagal sklypo plotą – pavyzdžiui, vienodas (fiksuotas) įmokas nuo sklypo, pagal naudojimosi infrastruktūra apimtį ar kitą pagrįstą kriterijų.
Kur tai parašyta įstatyme
Bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgdamas į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip[1]. Būtent šis įstatymo žodžių junginys „jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip“ ir yra teisinis pagrindas įstatuose įtvirtinti alternatyvią skaičiavimo tvarką.
Be to, įstatuose privaloma nurodyti mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarką, taip pat nepiniginių įnašų įvertinimo bei narių, kitų asmenų ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarką[2]. Įstatuose gali būti ir kitų įstatymams neprieštaraujančių nuostatų[2].
Ką svarbu žinoti apie skirtingas įmokų rūšis
Nario mokestis pagal įstatymo apibrėžimą yra narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka bendrijai administruoti ir kitai veiklai užtikrinti[3]. Tiksliniai įnašai – tai susirinkimo patvirtinti įnašai bendrojo naudojimo objektams sukurti ar pagerinti[3].
Narių susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus, nario mokestį ar kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo ir eksploatavimo bei bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti[4]. Vadinasi, įstatuose nustatoma metodika (kaip skaičiuojama), o konkretūs dydžiai vis tiek tvirtinami susirinkime[4].
Nario mokesčiai mokami pinigais; tiksliniai įnašai gali būti ir nepiniginiai (bet ne darbai ar paslaugos), o nepiniginiai įnašai įvertinami būtent bendrijos įstatų nustatyta tvarka[5].
Svarbi riba: sklypų savininkai, kurie nėra bendrijos nariai
Kitiems asmenims (sklypo savininkams, kurie nėra bendrijos nariai) įstatymas numato griežtesnę taisyklę – jie pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmoka proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis[6]. Tokia pat taisyklė pakartota ir nuostatose dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo[7]. Čia įstatymas nedaro išlygos „jeigu įstatuose nenustatyta kitaip“, todėl ne nariams įstatais nustatyti neproporcingą apmokestinimą rizikinga – tokia nuostata gali būti ginčijama kaip prieštaraujanti įstatymui.
Papildomai: kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai[6]. Tai reiškia, kad naujoji tvarka negali sukurti situacijos, kai nariai ir ne nariai už tą patį moka nepagrįstai skirtingai.
Kaip praktiškai pakeisti tvarką
- Parenkite naują įstatų redakciją su aiškiai aprašyta įmokų skaičiavimo formule (pvz., vienoda suma nuo sklypo, dalis pagal plotą, dalis fiksuota) – tai privaloma įstatų dalis[2].
- Sušaukite narių susirinkimą – tik jis turi išimtinę teisę keisti bendrijos įstatus[4]. Nariai gali balsuoti ir iš anksto raštu įstatuose nustatyta tvarka[4].
- Pakeistus įstatus pasirašo susirinkimo įgaliotas asmuo[2].
- Pateikite įstatų pakeitimus ir visą pakeistų įstatų tekstą Juridinių asmenų registrui – pakeisti įstatai įsigalioja tik nuo įregistravimo[2].
- Tik po to susirinkime tvirtinkite sąmatą ir konkrečius įmokų dydžius pagal naują tvarką[4].
Į ką atkreipti dėmesį rengiant nuostatą
Nauja tvarka neturi pažeisti narių teisės reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus[1]. Todėl formulė turi būti objektyviai pagrįsta (pvz., susijusi su faktiniu naudojimusi infrastruktūra), o ne savavališkai perkelianti naštą daliai sodininkų.
Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.
- [1] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 22 straipsnis.
- [2] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 11 straipsnis.
- [3] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis.
- [4] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 15 straipsnis.
- [5] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 24 straipsnis.
- [6] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 22¹ straipsnis.
- [7] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 7 straipsnis.
Susiję atsakymai
- Kokie yra teisėti pagrindai nustatyti sodininkų bendrijos nario mokestį?
- Kokie yra teisėti kriterijai skaičiuojant nario mokesčius sodininkų bendrijoje pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą?
- Kaip sodininkų bendrija turi apskaičiuoti mokestį ne bendrijos nariams, kad jis būtų proporcingas faktiškai patirtoms sąnaudoms?
- Kaip skaičiuojamas sodininkų bendrijos mokestis: nuo aro ar nuo sklypo?
- Sodininkų bendrijos valdymo ir administravimo išlaidų paskirstymo tvarka