Kaip spręsti ginčus dėl servituto sodininkų bendrijoje?

Atnaujinta: 11/17/58057
Ginčai dėl servitutų sodininkų bendrijose dažniausiai kyla dėl privažiavimo kelių ar inžinerinių tinklų naudojimo ir sprendžiami šalių sutarimu arba teismo keliu, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir Sodininkų bendrijų įstatymu. - BNR.LT
Sodininkų bendrijose dažnai kyla ginčų dėl teisės naudotis keliais, takais ar inžineriniais tinklais, esančiais privačiuose sklypuose. Tokiais atvejais būtina nustatyti servitutą – teisę naudotis svetimu daiktu. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius teisinius aspektus, kaip sprendžiami tokie ginčai.

Kas yra servitutas?

Servitutas – tai daiktinė teisė, suteikianti teisę naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojanti to daikto savininko teisę naudotis juo, siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą [1]. Sodininkų bendrijose tai dažniausiai aktualu, kai vienintelis kelias į sklypą eina per kito savininko žemę arba kai reikia privesti inžinerinius tinklus (vandenį, elektrą) per kaimyninį sklypą [2].

Servituto nustatymo būdai

Servitutas gali būti nustatytas trimis pagrindiniais būdais:

  • Sandoriu. Paprasčiausias būdas – susitarti su sklypo savininku ir sudaryti notarinės formos sutartį dėl servituto nustatymo [3].
  • Įstatymais arba administraciniais aktais. Tam tikrais atvejais servitutus numato teisės aktai (pvz., dėl inžinerinių tinklų apsaugos zonų) [4].
  • Teismo sprendimu. Jeigu savininkai nesusitaria geruoju, o servitutas yra būtinas norint naudoti daiktą pagal paskirtį (pavyzdžiui, nėra kito privažiavimo prie sklypo), servitutą gali nustatyti teismas [5].

Teisės ir pareigos

Servituto turėtojas privalo naudotis suteiktomis teisėmis taip, kad tarnaujančiojo daikto savininkui būtų sukeliama kuo mažiau nepatogumų [6]. Be to, servituto turėtojas privalo tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą (pavyzdžiui, remontuoti kelią), jeigu sutartyje nenumatyta kitaip [7]. Jeigu servitutu naudojasi ir pats sklypo savininkas, išlaikymo pareiga dalijama proporcingai naudojimuisi.

Kompensacija už servitutą

Žemės sklypo savininkas, kurio žemėje nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), turi teisę į nuostolių atlyginimą. Įstatymai, sutartys ar teismo sprendimas gali numatyti prievolę mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją už naudojimąsi svetima žeme [8].

Kaip spręsti ginčą?

Jei kyla ginčas dėl servituto (pvz., kaimynas užtveria kelią ar neleidžia tiesti vamzdyno), rekomenduojama laikytis šios sekos:

  1. Derybos. Pirmiausia bandykite susitarti su kaimynu ir sudaryti notarinę sutartį. Tai pigiausias ir greičiausias būdas.
  2. Kreipimasis į teismą. Jei susitarti nepavyksta, daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo [5]. Teismas įvertins, ar servitutas tikrai būtinas (t. y. ar nėra kitų būdų patekti į sklypą ar naudotis inžineriniais tinklais).

Servituto pabaiga

Svarbu žinoti, kad servitutas gali pasibaigti išnykus jo būtinumui (pvz., nutiesus naują privažiavimo kelią). Tokiu atveju šalys gali susitarti dėl jo panaikinimo arba, nepavykus susitarti, kreiptis į teismą dėl servituto panaikinimo [9].

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.111 straipsnis, 1 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.117, 4.118, 4.119, 4.123 straipsniai.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 4.125 straipsnis.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 4.124 straipsnis, 1 dalis.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 4.126 straipsnis.

[6] CIVILINIS KODEKSAS, 4.113 straipsnis, 1 dalis.

[7] CIVILINIS KODEKSAS, 4.114 straipsnis.

[8] CIVILINIS KODEKSAS, 4.129 straipsnis.

[9] CIVILINIS KODEKSAS, 4.130 straipsnis, 1 dalies 5 punktas; 4.135 straipsnis.

Susiję atsakymai