Ar visi notarai dirba su sodų bendrijų (SB) visais klausimais? Kaip pasirinkti notarą?

Sodininkų bendrijų (SB) nariams dažnai tenka tvarkyti teisinius reikalus: pirkti ar parduoti sodo sklypus, įgalioti kitus asmenis atstovauti bendrijoje arba tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Nors visi notarai turi teisę atlikti įstatymų numatytus notarinius veiksmus, svarbu žinoti, kada galite rinktis bet kurį specialistą, o kada įstatymas jus „pririša“ prie konkrečios teritorijos.

Kada sodininkui būtinas notaras?

Lietuvos teisės aktai numato konkrečius atvejus, kai sandoriai ar dokumentai privalo būti patvirtinti notaro, kad jie galiotų. Sodininkų bendrijų veikloje tai dažniausiai susiję su nekilnojamuoju turtu ir atstovavimu.

Pagrindiniai atvejai:

• Sodo sklypo pirkimas–pardavimas. Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad sudarant sodo sklypo perleidimo sutartį, būtina pateikti bendrijos pažymą apie atsiskaitymą už prievoles, o pati sutartis turi būti notarinės formos ^[1]. Civilinis kodeksas taip pat imperatyviai nurodo, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro ^[2].
• Įgaliojimai. Jei norite įgalioti kitą asmenį parduoti sodo namelį, žemės sklypą ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su disponavimu nekilnojamuoju turtu, toks įgaliojimas privalo būti patvirtintas notaro ^[3].
• Testamentai ir paveldėjimas. Oficialieji testamentai yra sudaromi raštu ir tvirtinami notaro ^[4].
• Hipoteka (įkeitimas). Jei sodo sklypas įkeičiamas (pvz., imant paskolą), hipotekos sandoris turi būti notarinės formos ^[5].

Ar visi notarai gali tvarkyti jūsų reikalus?

Atsakymas priklauso nuo to, kokį veiksmą norite atlikti. Teisės aktai išskiria situacijas, kai notarą galima rinktis laisvai, ir kai pasirinkimą riboja teritorija.

Kada galite rinktis bet kurį notarą?

Didžiąją dalį sandorių galite tvarkyti pas bet kurį pasirinktą notarą, nepriklausomai nuo sodo sklypo ar jūsų gyvenamosios vietos. Tai galioja:

• Sodo sklypo pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar mainų sutartims;
• Įgaliojimų tvirtinimui;
• Testamento sudarymui;
• Vedybų sutarčių tvirtinimui.

Kada notaro pasirinkimas yra ribojamas?

Pagrindinė išimtis yra paveldėjimas. Mirus sodo sklypo savininkui, paveldėjimo bylos negalima užvesti pas bet kurį notarą. Įstatymas numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ^[6].

Tai reiškia, kad dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo turite kreiptis į tą notarą, kurio veiklos teritorijai priskirta mirusiojo paskutinė gyvenamoji vieta (ne sodo sklypo vieta, nebent mirusysis ten buvo oficialiai deklaravęs gyvenamąją vietą). Notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuris yra pagrindas registruoti nuosavybę ^[7].

Kaip pasirinkti notarą?

Jei jūsų atvejis nėra susijęs su paveldėjimu (kur notarą nulemia teritorija), rinkdamiesi notarą atkreipkite dėmesį į šiuos praktinius aspektus:

1. Patogumas. Nors galite vykti pas bet kurį notarą, dažniausiai pasirenkamas tas, kurio biuras yra arčiausiai pirkėjo ar pardavėjo, arba toje pačioje savivaldybėje, kur yra sodo sklypas.
2. Dokumentų pateikimas. Prieš vykstant pas notarą dėl sodo sklypo perleidimo, būtinai gaukite iš sodininkų bendrijos pirmininko pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Be šios pažymos notaras negalės patvirtinti sandorio ^[1].

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 8 straipsnis, 2 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 6.393 straipsnis, 1 dalis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 2.138 straipsnis, 1 dalies 3 punktas.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 5.28 straipsnis, 1 dalis.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 4.185 straipsnis, 1 dalis.

[6] CIVILINIS KODEKSAS, 5.4 straipsnis, 1 dalis.

[7] CIVILINIS KODEKSAS, 5.66 straipsnis, 1 dalis.