Kaip įforminti sodo sklypo pardavimą per agentūrą?

Nusprendus sodo sklypą parduoti pasitelkiant nekilnojamojo turto agentūrą, procesas susideda iš trijų pagrindinių teisinių etapų: santykių su agentūra įforminimo, pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo pas notarą ir prievolių sodininkų bendrijai (SB) įvykdymo. Nors agentūra tarpininkauja procese, galutinė atsakomybė už tinkamą nuosavybės perleidimą ir bendrijos informavimą tenka šalims.

1. Sutartis su agentūra (Atstovavimas)

Teisiškai pardavimas „per agentūrą“ reiškia, kad savininkas suteikia teisę agentui veikti jo vardu arba teikti tarpininkavimo paslaugas. Tai įforminama paslaugų arba pavedimo sutartimi, kurioje numatomas atlygis ir įgaliojimų apimtis ^[1]. Jei agentui suteikiama teisė ne tik ieškoti pirkėjo, bet ir pasirašyti dokumentus ar gauti pinigus, būtinas notarinės formos įgaliojimas ^[2].

2. Pirkimo-pardavimo sutartis (Notarinė forma)

Nepriklausomai nuo to, ar parduodama per agentūrą, ar savarankiškai, nekilnojamojo daikto (sodo sklypo ir sodo namo) pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti notarinės formos ^[3]. Nesilaikius šios formos, sandoris yra negaliojantis.

Prieš sandorį agentūra arba pardavėjas paprastai pasirūpina pažyma iš Sodininkų bendrijos apie atsiskaitymą už prievoles (nario mokesčius, elektrą ir kt.), kadangi narystė bendrijoje pasibaigia netekus nuosavybės teisės į sklypą ^[4].

3. Privalomas pranešimas bendrijai

Svarbu žinoti, kad sandorio įforminimas pas notarą nėra pabaiga. Sodininkų bendrijų įstatymas numato griežtą terminą naujam savininkui. Asmuo, įsigijęs žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, privalo per 10 darbo dienų nuo nuosavybės teisės įgijimo raštu pranešti bendrijos valdymo organui (pirmininkui ar valdybai) apie tapimą sklypo savininku ^[5].

Ką būtina patikrinti prieš parduodant?

Siekiant išvengti ginčų, rekomenduojama užtikrinti, kad sklype esantys statiniai ir želdiniai atitiktų teisės aktų reikalavimus, pavyzdžiui, tvoros ar medžiai nebūtų pasodinti pažeidžiant nustatytus atstumus be kaimynų sutikimo ^[6]. Agentūra turėtų padėti įvertinti šiuos rizikos faktorius.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Dėl konkrečių sutarčių sąlygų visada rekomenduojama pasitarti su teisininku.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.716 straipsnis (Paslaugų sutarties samprata).

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.138 straipsnis (Įgaliojimo forma).

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.393 straipsnis, 1 dalis.

[4] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 1 dalies 1 punktas.

[5] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 6 straipsnis, 6 dalis.

[6] ŽELDYNŲ ĮRENGIMO IR ŽELDINIŲ VEISIMO TAISYKLĖS, Priedas (Mažiausi leistini atstumai).