Ar sodininkų bendrijos nario mokesčio diferencijavimas pagal valdomų sklypų skaičių gali būti laikomas prieštaraujančiu Sodininkų bendrijų įstatymui?

Atnaujinta: 2026-09-10
Ar sodininkų bendrijos mokestis už kelis sklypus teisėtas? Sužinokite, kokios sąlygos būtinos, kad diferencijavimas neprieštarautų Sodininkų bendrijų įstatymui. - BNR.LT

Trumpas atsakymas: pats savaime diferencijavimas nėra uždraustas, bet jis turi atitikti tris dalykus – būti nustatytas bendrijos įstatuose, patvirtintas narių susirinkimo ir turėti ekonominį pagrindą. Jei bent vienas iš šių elementų neįvykdytas, sprendimas dėl padvigubinto ar patrigubinto mokesčio už kelis sklypus gali būti pripažintas prieštaraujančiu įstatymui ir įstatams.

Kas ir kaip nustato nario mokestį

Nario mokestis – tai narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti[1]. Nario mokestį (kaip ir metinę pajamų bei išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus) tvirtinti yra išimtinė narių susirinkimo teisė, ir šio klausimo susirinkimas negali perduoti nei valdybai, nei pirmininkui[2].

Mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka privalo būti aprašyta bendrijos įstatuose[3]. Įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, bet tik tokių, kurios neprieštarauja įstatymams[3]. Tai reiškia: jei įstatuose numatyta, kad mokestis skaičiuojamas nuo kiekvieno valdomo sklypo, tokia nuostata pati savaime įstatymui neprieštarauja. Bet jei įstatuose to nėra, o susirinkimas vis tiek nustato „mokestį už kiekvieną sklypą“, sprendimas priimtas nesilaikant įstatuose nustatytos tvarkos.

Kada diferencijavimas tampa problemiškas

1. Kai nėra sąsajos su išlaidomis

Nario mokesčio paskirtis – administravimas ir bendrijos veikla[1]. Sodininkų bendrijos administravimas apima bendrijos, kaip juridinio asmens, administravimą, mėgėjų sodo teritorijos administravimą, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymą, bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros organizavimą[1]. Jei žmogus valdo tris sklypus, bendrijai realiai atsiranda daugiau administravimo darbo (daugiau įrašų registravimo knygoje, daugiau teritorijos priežiūros). Registravimo knygoje fiksuojami kiekvieno sklypo plotas ir adresas[5], taigi papildomos apskaitos objektas iš tikrųjų egzistuoja.

Tačiau jei diferencijavimas visiškai nesusijęs su papildomomis išlaidomis (pvz., mokestis padvigubinamas tik dėl to, kad „turi du sklypus“, nors jokių papildomų kaštų nėra), narys turi teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus[4].

2. Kai sumaišomos dvi skirtingos įmokos

Įstatymas atskiria nario mokestį nuo bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidų. Narys privalo mokėti nario mokestį, tikslinius ir kaupiamuosius įnašus[4], o išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu bei bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, jis apmoka atsižvelgdamas į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip[4]. Taigi šiai išlaidų daliai įstatymas įtvirtina bazinį kriterijų – sklypo (o ne sklypų skaičiaus) dydį, nors įstatai gali nustatyti ir kitą tvarką.

Analogiškas proporcingumo principas taikomas ne nariams: kiti asmenys atsiskaito su bendrija proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo ir priežiūros organizavimo išlaidas[7], o jų pareigos dėl bendrojo naudojimo objektų yra vienodos kaip ir bendrijos narių[8]. Vadinasi, sistema orientuota į proporcingą, o ne į savavališkai „nubaudžiantį“ skirstymą.

3. Kai balsavimo teisė nesutampa su mokesčiu

Jeigu mėgėjų sodo teritorijoje esantį sklypą valdo keli fiziniai asmenys, bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų[5]. Įstatymas nesieja narystės su sklypų skaičiumi – žmogus, valdantis kelis sklypus, yra vienas narys su vienu balsu susirinkime[4]. Praktinis argumentas ginčuose būtent toks: jei už narystę imamas kelis kartus didesnis mokestis, o narys turi tas pačias vieno nario teises, diferencijavimas turi būti aiškiai pagrįstas papildomomis bendrijos išlaidomis, o ne pačiu sklypų skaičiumi.

Išvada

Nario mokesčio diferencijavimas pagal valdomų sklypų skaičių nėra automatiškai neteisėtas: mokesčio dydį nustato susirinkimas[2], o nustatymo tvarką – įstatai[3]. Prieštaravimas įstatymui atsiranda tada, kai:

  • diferencijavimo tvarkos nėra įstatuose, nors ji privalo būti juose nustatyta[3];
  • mokestį diferencijuoja ne narių susirinkimas, o valdyba ar pirmininkas – tai išimtinė susirinkimo kompetencija, kurios negalima perduoti[2];
  • surinktos lėšos nesiejamos su administravimo ir bendrijos veiklos išlaidomis, t. y. neatitinka nario mokesčio paskirties[1], arba pažeidžia visų narių bendruosius teisėtus interesus[4];
  • bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidos skirstomos ne pagal sklypo dydį, nors įstatuose nenustatyta kitokia tvarka[4].

Ką daryti praktiškai

  1. Pasitikrinkite įstatus – ar juose apskritai numatytas mokesčio skaičiavimas nuo sklypų skaičiaus[3]. Narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir įstatuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie bendrijos veiklą[4].
  2. Paprašykite sąmatos ir ataskaitos – valdymo organas įgyvendina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir teikia metinę ūkinės bei finansinės veiklos ataskaitą susirinkimui[9]. Iš jos matysite, ar padidintas mokestis turi realų išlaidų pagrindą (bendrijos pajamas sudaro nario mokesčiai, tiksliniai ir kaupiamieji įnašai bei kitos pajamos[6]).
  3. Pateikite rašytinį prašymą ar skundą valdymo organui – jis privalo išnagrinėti narių pareiškimus, prašymus ir skundus ir per vieną mėnesį pateikti atsakymą[9].
  4. Kelkite klausimą susirinkime – nario mokestį ir sąmatą tvirtina būtent susirinkimas[2], o narys turi teisę jame dalyvauti ir balsuoti[4]; dėl svarstomų klausimų galima balsuoti ir iš anksto raštu įstatuose nustatyta tvarka[2]. Kartu galima siūlyti pakeisti įstatus – tai taip pat išimtinė susirinkimo teisė[2].
  5. Nenustokite mokėti savavališkai – kol sprendimas nenuginčintas, narys privalo vykdyti narių susirinkimo ir valdymo organo sprendimus bei mokėti nario mokestį[4]. Tikslingiau ginčyti sprendimą, o ne tiesiog nemokėti.

Atkreipkite dėmesį: pateiktose Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatose nėra įtvirtinta konkreti narių susirinkimo sprendimų apskundimo teismui procedūra ir terminai – dėl to reikia vertinti Civilinio kodekso nuostatas, kurios čia nepateiktos, todėl prieš eidami į teismą pasitikslinkite terminus.

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir neatstoja individualios teisinės konsultacijos – konkretus atsakymas priklauso nuo jūsų bendrijos įstatų ir susirinkimo sprendimų turinio.

Šaltiniai:
  1. [1] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis.
  2. [2] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 15 straipsnis.
  3. [3] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 11 straipsnis.
  4. [4] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 22 straipsnis.
  5. [5] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis.
  6. [6] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 24 straipsnis.
  7. [7] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 7 straipsnis.
  8. [8] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 22¹ straipsnis.
  9. [9] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 18 straipsnis.

Susiję atsakymai