Ar sodininkų bendrijos visuotinis susirinkimas turi teisinį pagrindą nustatyti nario mokesčius taikant proporcingumo koeficientą už kelis turimus sklypus?

Svarbu iš karto: tarp man pateiktų teisės aktų Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nėra – visos pateiktos normos yra iš Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo. Todėl tiesiogiai atsakyti, ar sodininkų bendrijos visuotinis susirinkimas turi teisę taikyti proporcingumo koeficientą už kelis sklypus, remiantis tik šiais dokumentais negalima. Žemiau – kokia logika galioja bendrijose pagal pateiktą įstatymą; sodininkų bendrijai reikia pasitikrinti būtent Sodininkų bendrijų įstatymą ir bendrijos įstatus.

Kas bendrijoje sprendžia dėl įmokų dydžio

Pagal pateiktą įstatymą aukščiausias bendrijos organas yra narių visuotinis susirinkimas[4]. Būtent jis tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus, taip pat įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam fondui[1]. Susirinkimas taip pat tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip[1], ir gali priimti sprendimus kitais įstatuose jo kompetencijai priskirtais klausimais[1].

Praktinė išvada: pati galimybė tvirtinti ne tik fiksuotą sumą, bet ir įmokų apskaičiavimo tvarką rodo, kad susirinkimas gali nustatyti mokėjimo dydį pagal tam tikrą skaičiavimo formulę, jei tai patenka į jo kompetenciją pagal įstatymą ir įstatus[1].

Savininkų pareiga mokėti

Savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, taip pat vykdyti bendrijos organų ir savininkų susirinkimų sprendimus[2]. Šios pareigos yra lygios nepriklausomai nuo to, ar savininkas yra bendrijos narys[2]. Savininkai taip pat turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas ir kaupiamąsias lėšas[2].

Balsų skaičius nėra tas pat, kas mokesčio dydis

Atkreipkite dėmesį į skirtumą: bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas narys turi po vieną balsą, o visų savininkų susirinkime savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų[3]. Tai reiškia, kad turimų objektų skaičius pagal šį įstatymą lemia balsų skaičių tam tikruose susirinkimuose, bet mokesčio dydį nustato patvirtinti tarifai ar apskaičiavimo tvarka[1].

Kada sprendimas dėl mokesčio yra teisėtas

Susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių; jei kvorumo nėra, ne anksčiau kaip po dviejų savaičių šaukiamas pakartotinis susirinkimas, teisėtas dalyvaujant daugiau kaip penktadaliui narių[3]. Sprendimai teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių narių[3]. Apie susirinkimą turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 14 dienų, paskelbiant darbotvarkę ir sprendimų projektus; kai svarstoma metinė pajamų ir išlaidų sąmata, nariams pranešama raštu[3]. Susirinkimai turi būti protokoluojami[3].

Jei nesutinkate su nustatytu mokesčiu

Savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka[2]. Taip pat galima reikalauti, kad bendrijos valdymas atitiktų savininkų teisėtus interesus[2].

Ką daryti toliau

• Pasitikrinkite Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas dėl nario mokesčio ir tikslinių įnašų – pateiktuose dokumentuose šio įstatymo nėra, todėl būtent jis bus lemiantis.
• Perskaitykite savo bendrijos įstatus: ar juose numatyta mokesčio apskaičiavimo bazė (pagal sklypų skaičių, plotą ar vienam nariui).
• Paprašykite susirinkimo protokolo ir sąmatos, kurios pagrindu buvo apskaičiuotas koeficientas – tai leidžia patikrinti, ar mokestis pagrįstas realiomis bendrijos išlaidomis[2].
• Patikrinkite, ar buvo kvorumas, tinkamas informavimas ir balsų dauguma – procedūriniai pažeidimai yra dažniausias pagrindas skųsti sprendimą[3].
• Jei sprendimas atrodo nepagrįstas, jį galima apskųsti Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nustatyta tvarka[2].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti laikoma individualia teisine konsultacija. Sodininkų bendrijų atveju būtina įvertinti Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas ir konkrečios bendrijos įstatus.