Kokios yra DNSB nario atsakomybės už bendro naudojimo patalpų užteršimą vykdant remonto darbus?

Atnaujinta: 2026-08-28
Remontuojate butą? Sužinokite, kokios yra DNSB nario pareigos ir atsakomybė už bendro naudojimo patalpų užteršimą bei kaip reikalauti žalos atlyginimo. - BNR.LT

Remontuojant butą laiptinė, koridoriai, rūsys ar kiemas nėra „niekieno“ – tai bendroji dalinė nuosavybė, kurią kiekvienas savininkas privalo tausoti. Užterštas ar apgadintas bendrojo naudojimo patalpas savininkas turi sutvarkyti pats ir savo sąskaita, o ne perkelti šias išlaidas visiems kaimynams.

Kokias pareigas pažeidžia užteršęs savininkas

Butų ir kitų patalpų savininkai (nesvarbu, ar jie yra bendrijos nariai, ar ne – pareigos yra lygios) privalo tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus[1]. Tai reiškia, kad statybinės atliekos, dulkės, dažų ar mišinių dėmės laiptinėje yra šios pareigos pažeidimas.

Papildomai Civilinis kodeksas nustato, kad bendrojo naudojimo objektais galima naudotis tik pagal jų funkcinę paskirtį ir nepažeidžiant kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų[2]. Laiptinė nėra skirta statybinėms medžiagoms sandėliuoti ar atliekoms kaupti. Be to, savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti[2], o namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas laikomas teisėtu savininkų interesu[2] – t. y. bendrija gali priimti taisykles dėl remonto darbų tvarkos, ir jų reikia laikytis.

Kokios pasekmės gali kilti

1. Bendrojo naudojimo patalpų sutvarkymas ir išlaidų atlyginimas

Kiti savininkai turi teisę be atskiro sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams[2]; analogiška teisė kreiptis į bendriją raštu ir reikalauti atlyginti patirtas išlaidas numatyta ir Bendrijų įstatyme[1]. Praktiškai bendrija pirmiausia reikalauja, kad teršėjas pats išvalytų patalpas arba padengtų valymo ir remonto išlaidas.

Svarbu: pateiktuose teisės aktuose nėra konkrečios normos, detaliai reglamentuojančios būtent žalos atlyginimą už bendrojo naudojimo patalpų užteršimą – tokie reikalavimai reiškiami pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, kurios čia nepateiktos. Todėl konkrečią sumą ir pagrindą reikėtų tikslinti su teisininku arba teisme.

2. Administracinė atsakomybė

Už statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą numatytas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų, o pakartotinai – nuo 300 iki 500 eurų[3]. Jeigu netaikomos priemonės žmonėms apsaugoti ar avarijai išvengti, kai statinio būklė kelia pavojų sveikatai, gyvybei ar aplinkai, bauda statinio naudotojui siekia nuo 300 iki 1 500 eurų, pakartotinai – nuo 1 000 iki 3 000 eurų[3].

Atskirai baudžiamas ir trukdymas bendrojo naudojimo objektų valdytojui remontuoti ar kitaip tvarkyti bute esančius bendrojo naudojimo objektus – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 100 eurų, pakartotinai – nuo 100 iki 250 eurų[3]. Jeigu patalpas naudoja juridinis asmuo, baudos yra gerokai didesnės[5].

3. Kai remontą atlieka samdytas rangovas

Rangovas, vykdydamas statybos ir su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų, ir už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas[4]. Tai reiškia, kad savininkas, sutvarkęs bendrąsias patalpas, gali reikalavimus dėl išlaidų nukreipti į savo rangovą pagal rangos sutartį.

Ar bendrijos pirmininkas turi ką nors daryti

Bendrijos pirmininkui už teisės aktuose nustatytų bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 400 eurų, pakartotinai – nuo 400 iki 800 eurų[6]. Todėl pirmininkas negali „nematyti“ užterštos laiptinės – jis privalo reaguoti.

Ką daryti praktiškai

  • Užfiksuokite užteršimą (nuotraukos, data, kur ir kokia apimtimi), geriausia – dalyvaujant bendrijos pirmininkui ar keliems kaimynams.
  • Raštu kreipkitės į bendrijos pirmininką ir į patį remontą vykdantį savininką, nustatydami terminą patalpas sutvarkyti.
  • Jei savininkas nereaguoja – bendrija organizuoja valymą ir raštu reikalauja atlyginti patirtas išlaidas[1][2], išsaugokite sąskaitas ir darbų aktus.
  • Jei pažeidžiami statinių priežiūros reikalavimai ar kyla pavojus žmonėms, kreipkitės į savivaldybę, kuri prižiūri ir kontroliuoja bendrojo naudojimo objektų valdymą[2], dėl administracinės atsakomybės taikymo[3].
  • Prevencija: visuotiniame susirinkime patvirtinkite namo vidaus tvarkos taisykles su aiškia remonto darbų tvarka (atliekų išvežimas, laiptinės apsauga, valymas po darbų)[2][1].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra individuali teisinė konsultacija. Konkrečiu atveju verta pasitarti su teisininku.

Šaltiniai:
  1. [1] LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis.
  2. [2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis.
  3. [3] LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSAS, 360 straipsnis.
  4. [4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.692 straipsnis.
  5. [5] LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMAS, 60 straipsnis.
  6. [6] LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSAS, 349 straipsnis.

Susiję atsakymai