Kaip nustatoma DNSB narių atsakomybė už bendro turto sugadinimą?

Daugiabučių namų savininkų bendrijose (DNSB) dažnai kyla ginčų, kas turi mokėti už sugadintą bendrą turtą (pvz., išdaužtą laiptinės langą, sugadintą liftą ar sulaužytas duris) – visi gyventojai kartu ar konkretus kaltininkas. Teisinis reglamentavimas aiškiai atskiria bendrąją pareigą išlaikyti turtą nuo atsakomybės už konkrečią padarytą žalą.

Bendroji taisyklė: moka visi savininkai

Pagal Civilinį kodeksą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kita įranga ^[1].

Įstatymas įpareigoja savininkus apmokėti išlaidas šiam turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ši prievolė yra proporcinga turimai bendrosios nuosavybės daliai (buto plotui) ^[2]. Tai reiškia, kad jei turtas sugenda dėl natūralaus nusidėvėjimo, senėjimo ar nenustatytų priežasčių, remonto išlaidas dalijasi visi savininkai.

Išimtis: asmeninė atsakomybė už žalą

Situacija keičiasi, jei turtas sugadinamas dėl konkretaus asmens kaltės (tyčios ar neatsargumo). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ^[3].

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas taip pat numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo tausoti bendrojo naudojimo objektus ir laikytis jų naudojimo bei priežiūros reikalavimų ^[4].

Kada atsakomybė tenka konkrečiam nariui?

Asmeninė atsakomybė taikoma, kai yra nustatomi neteisėti veiksmai. Pavyzdžiui:

• Gyventojas atlieka savavališkus statybos darbus, kurie pažeidžia bendras konstrukcijas ^[5];
• Dėl netinkamai prižiūrimos buto įrangos (pvz., trūkusio vamzdžio bute, kuris yra asmeninė nuosavybė) užliejamos bendros patalpos;
• Tyčia ar dėl neatsargumo sugadinamas bendras inventorius (pvz., ištepamos sienos, sulaužomas užraktas).

Žalos nustatymo ir išieškojimo tvarka

Norint reikalauti žalos atlyginimo iš konkretaus nario, bendrija (pirmininkas ar administratorius) turi atlikti šiuos veiksmus:

1. Užfiksuoti faktą. Surašomas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas arba statinio apžiūros aktas, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu ^[6].
2. Nustatyti kaltininką. Reikia įrodymų (liudytojų parodymų, vaizdo įrašų, ekspertizės išvadų), kad žalą padarė būtent tas asmuo.
3. Įvertinti žalą. Apskaičiuojama tiksli nuostolių suma (sąmata, remonto sąskaita).
4. Pateikti pretenziją. Kaltininkui siūloma žalą atlyginti geruoju. Nepavykus susitarti, žala išieškoma teismo tvarka.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis, 1-2 dalys.

[4] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 3 dalies 2 punktas.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 4.103 straipsnis, 1 dalis.

[6] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 91 punktas (ir susiję punktai dėl apžiūrų fiksavimo).