Kas yra atsakingas už bendro naudojimo patalpų (laiptinės) valymą DNSB atliekant remonto darbus bute?

Reikia skirti du dalykus: įprastinį laiptinės valymą, kurį organizuoja bendrija, ir papildomą užterštumą, kurį sukuria konkretaus buto remontas.

Įprastinį valymą organizuoja bendrija, moka visi savininkai

Bendrojo naudojimo patalpos valomos ir dezinfekuojamos pagal faktinį poreikį, o šiuos sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas (bendrija) privalo numatyti metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane[3][4]. Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų tvarkymo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai[5]. Tai galioja visiems savininkams vienodai – ir bendrijos nariams, ir ne nariams[2].

Remontą darantis savininkas negali palikti laiptinės apterštos

Buto savininkas bendrojo naudojimo objektais gali naudotis tik pagal jų funkcinę paskirtį ir nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų[1]. Be to, savininkai privalo tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus bei vykdyti bendrijos organų ir savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros[2].

Teisėtu savininkų interesu laikomas ir namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas bei tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas[1]. Taigi bendrija turi teisinį pagrindą nusistatyti taisyklę, kad statybinį purvą, dulkes, pakuotes ar atliekas iš laiptinės sutvarko pats remontą vykdantis savininkas.

Ar galima priversti savininką sumokėti už papildomą valymą

Pateiktuose teisės aktuose nėra atskiros normos, kuri automatiškai nustatytų remontuojančio savininko pareigą apmokėti papildomą laiptinės valymą. Todėl tokia tvarka turi būti įtvirtinta bendrijos organų ar savininkų susirinkimo sprendimu (vidaus tvarkos taisyklėse) – tada savininkas privalo tokį sprendimą vykdyti[2][1]. Priešingu atveju galioja bendra taisyklė: savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nedavė sutikimo, kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir dėl kurių nėra savininkų susirinkimo sprendimo[1].

Jei bendrija apskritai neorganizuoja valymo

Bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos darbų neplanavimas ir neorganizavimas yra valdytojo pareigų pažeidimas[4]. Už teisės aktuose nustatytų bendrojo naudojimo objektų valdymo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą bendrijos pirmininkui gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 400 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 400 iki 800 eurų[6]. Savininkai taip pat turi teisę reikalauti, kad bendrojo naudojimo objektų priežiūra atitiktų jų teisėtus interesus[2].

Ką daryti praktiškai

• Bendrijai: visuotiniame susirinkime patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, kuriose aiškiai nurodyta, kad remontą atliekantis savininkas savo sąskaita sutvarko laiptinę ir pašalina statybines atliekas, o nesutvarkius – valymą organizuoja bendrija savininko lėšomis[1][2].
• Kaimynams: užfiksuoti teršimą (nuotraukos, data) ir raštu kreiptis į bendrijos pirmininką dėl tvarkos atkūrimo.
• Remontuojančiam savininkui: saugiausia sutvarkyti laiptinę iš karto po darbų – tai tiesiogiai išplaukia iš pareigos tausoti bendrojo naudojimo objektus ir netrukdyti kitiems[1][2].
• Jei bendrija neveikia: kreiptis į savivaldybę, kuri prižiūri ir kontroliuoja bendrijų valdymo organų veiklą[1].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.