Kas nutinka, jei rangovas bankrutuoja vykdant DNSB darbus?

Daugiabučių namų savininkų bendrijoms (DNSB) vykdant renovacijos ar remonto projektus, rangovo nemokumas yra viena didžiausių rizikų. Kai rangovas tampa nepajėgus vykdyti įsipareigojimų, bendrijos pirmininkas ar valdyba privalo veikti nedelsiant, kad apsaugotų gyventojų lėšas ir interesus. Pagrindiniai veiksmai remiasi Civiliniu kodeksu, reglamentuojančiu sutartinių prievolių vykdymą ir rangos santykius.

Mokėjimų ir darbų stabdymas

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis, sužinojus apie rangovo finansinius sunkumus ar bankroto procedūrą, yra mokėjimų sustabdymas. Civilinis kodeksas numato, kad šalis turi teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą (šiuo atveju – apmokėjimą), jeigu kita šalis (rangovas) nevykdo savo įsipareigojimų arba yra aišku, kad jų neįvykdys ^[1]. Tai apsaugo bendriją nuo lėšų praradimo už darbus, kurie nebus atlikti ar bus atlikti nekokybiškai.

Sutarties nutraukimas

Rangovo bankrotas ar faktinis darbų nutraukimas paprastai laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Bendrija turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei rangovas nebegali užbaigti darbų pagal sutartus terminus ar kokybės reikalavimus ^[2]. Svarbu oficialiai informuoti rangovą (arba jo bankroto administratorių) apie sutarties nutraukimą, kad būtų sustabdytas netesybų skaičiavimas ir kiti sutartiniai įsipareigojimai.

Atliktų darbų fiksavimas ir nuostoliai

Nutraukus sutartį, būtina tiksliai užfiksuoti, kokie darbai atlikti ir kokia jų kokybė. Tai dažniausiai atliekama surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (su antstoliu) arba dalyvaujant techniniam prižiūrėtojui. Jei darbai atlikti nekokybiškai, bendrija turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, pavyzdžiui, sumas, reikalingas trūkumams pašalinti pasitelkiant kitus rangovus ^[3].

Šios išlaidos tampa bendrijos finansiniu reikalavimu (kreditoriniu reikalavimu), kuris teikiamas bankroto administratoriui.

Garantiniai įsipareigojimai

Didžiausia problema bankroto atveju – garantinis aptarnavimas. Pagal įstatymą, rangovas atsako už objektų defektus, nustatytus per garantinį terminą (5, 10 arba 20 metų priklausomai nuo darbų rūšies) ^[4]. Tačiau jei juridinis asmuo likviduojamas dėl bankroto, realiai išieškoti lėšas garantiniam remontui gali būti neįmanoma, nebent buvo numatytas prievolių įvykdymo užtikrinimas (pvz., draudimas ar banko garantija).

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.58 straipsnis. 1 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.217 straipsnis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.665 straipsnis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.698 straipsnis.