Kas atsako, jei DNSB saugomose patalpose sugadinamas gyventojo turtas?
Klausimas dėl atsakomybės, kai daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) bendrojo naudojimo patalpose (pvz., požeminiame garaže, sandėliukuose ar laiptinėje) sugadinamas asmeninis gyventojo turtas, priklauso nuo žalos atsiradimo priežasties. Teisinis reguliavimas aiškiai atskiria žalą, kilusią dėl pastato trūkumų, ir žalą, padarytą trečiųjų asmenų.
Žala dėl pastato defektų ar netinkamos priežiūros
Dažniausiai žala gyventojo turtui kyla dėl inžinerinių sistemų gedimų (pvz., trūkusio vamzdžio užlietas automobilis, nuo lubų nukritęs tinkas). Pagal Lietuvos įstatymus, už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, atsako šių objektų valdytojas (savininkas) [1].
Daugiabučių namų atveju, bendrojo naudojimo objektus (stogą, pamatus, inžinerines sistemas) valdo ir prižiūri bendrija. Jos pagrindinis tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu [2].
Jei žala atsirado dėl to, kad bendrija neatliko privalomų techninės priežiūros veiksmų (pvz., laiku nepakeitė susidėvėjusio vamzdyno), atsakomybė ir pareiga atlyginti nuostolius tenka bendrijai.
Atsakomybė už saugumą ir trečiųjų asmenų veiksmus
Svarbu suprasti, kad terminas „saugomos patalpos“ daugiabučiuose dažniausiai reiškia tik rakinamas patalpas su ribotu patekimu, o ne profesionalią apsaugą.
Bendrija automatiškai neatsako už vagystes, vandalizmą ar padegimus, kuriuos įvykdo tretieji asmenys, nebent būtų įrodyta, kad bendrija neužtikrino elementarių saugumo reikalavimų (pvz., ilgą laiką netaisė neužsirakinančių lauko durų, nors apie gedimą buvo pranešta). Statinių techninės priežiūros reglamentas įpareigoja statinio naudotoją užtikrinti, kad statinys ir jo dalys būtų naudojami pagal paskirtį ir laikantis nustatytų reikalavimų [3].
Ką daryti įvykus žalai?
- Fiksuoti faktą: Nedelsiant kviesti bendrijos pirmininką ar administratorių surašyti faktinių aplinkybių aktą.
- Nustatyti priežastį: Išsiaiškinti, ar žala kilo dėl bendrosios inžinerinės įrangos gedimo (atsako bendrija/savininkai), ar dėl kito kaimyno kaltės.
- Kreiptis dėl žalos atlyginimo: Jei kaltininkas yra bendrija (dėl nepriežiūros), raštu kreiptis į pirmininką dėl nuostolių kompensavimo.
Šaltiniai:
[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.266 straipsnis, 1 dalis.
[2] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 3 straipsnis, 1 dalis.
[3] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 3 punktas.
Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.
Susiję atsakymai
- Kas atsako už vandens nuotėkį bendrose patalpose?
- Ar DNSB privalo turėti draudimą?
- Ką daryti, jei DNSB kaimynas užliejo butą?
- Kaip nustatoma DNSB narių atsakomybė už bendro turto sugadinimą?
- Ką daryti, jei kaimynas užpylė DNSB rūsį?
- Ar DNSB bendrija atsako už pavogtus daiktus?
- Kas atsako, jei DNSB laiku nepašalina avarinės situacijos?