Ką daryti, jei kaimynas užpylė DNSB rūsį?

Atnaujinta: 11/17/58057
Įvykus užpylimui, būtina nedelsiant kreiptis į namo administratorių ar pirmininką dėl faktinių aplinkybių fiksavimo akto surašymo, nustatyti tikslų avarijos šaltinį (bendrojo naudojimo vamzdynas ar kaimyno įranga) ir, remiantis surašytu aktu bei žalos įvertinimu, reikalauti nuostolių atlyginimo iš kaltojo asmens. - BNR.LT

Pastebėjus, kad daugiabučio namo rūsyje esantis sandėliukas ar bendrojo naudojimo patalpos yra užpiltos vandeniu, būtina reaguoti nedelsiant. Nuo pirmųjų veiksmų priklauso, ar pavyks sėkmingai įrodyti žalą ir gauti kompensaciją. Svarbiausia taisyklė – nepradėti tvarkyti pasekmių, kol jos nėra oficialiai užfiksuotos.

1. Avarijos stabdymas ir fiksavimas

Pirmiausia reikia informuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją (bendrijos pirmininką arba administratorių) bei avarinę tarnybą, kad būtų nutrauktas vandens tiekimas ir sustabdytas žalos didėjimas. Namo valdytojas privalo organizuoti avarijos lokalizavimo ir likvidavimo darbus [1].

Antrasis būtinas žingsnis – užpylimo aktas. Jį turi surašyti namo valdytojas (administratorius arba pirmininkas). Teisės aktai įpareigoja prižiūrėtoją apžiūrėti statinį ar jo dalį po avarijų ir fiksuoti defektus [2]. Akte turi būti nurodyta:

  • Užpylimo data ir laikas;
  • Užpylimo priežastis (konkretus vamzdis, čiaupas ar įrenginys);
  • Matomi sugadinimai (sienų, lubų, daiktų būklė);
  • Kaltininkas (jei akivaizdu).

2. Kaltininko nustatymas

Atsakomybė už žalą priklauso nuo to, iš kur veržėsi vanduo. Čia galioja dvi pagrindinės taisyklės:

Jei trūko kaimyno vamzdis

Jei avarija įvyko dėl kaimyno bute esančios inžinerinės įrangos (pvz., trūko lanksti žarnelė, neužsuktas čiaupas, sugedo skalbimo mašina), už žalą atsako tas kaimynas. Civilinis kodeksas nustato pareigą atlyginti dėl asmens veiksmų ar neveikimo atsiradusią žalą [3].

Jei trūko bendrojo naudojimo vamzdis

Jei vanduo veržėsi iš bendrojo naudojimo vamzdynų (pvz., pagrindinio stovo iki pirmojo atsišakojimo į butą), atsakomybė tenka namo bendrijai arba administratoriui (jei netinkamai prižiūrėjo), arba visiems savininkams solidariai, nes bendrojo naudojimo objektai yra bendroji dalinė visų savininkų nuosavybė [4]. Tokiu atveju žala gali būti dengiama iš bendrijos lėšų arba draudimo.

3. Žalos įvertinimas ir atlyginimas

Turint užpylimo aktą, kitas žingsnis – žalos dydžio nustatymas. Tai galima padaryti dviem būdais:

  1. Sutarimu: Jei kaltininkas pripažįsta kaltę, galite susitarti dėl konkrečios kompensacijos sumos raštu.
  2. Vertinimas: Jei sutarimo nėra, būtina kviesti nepriklausomą turto vertintoją arba statybos ekspertą, kuris sudarys sąmatą. Įstatymas numato, kad turi būti atlyginti visi tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos [5].

Jei kaimynas atsisako atlyginti žalą geruoju, su surinktais įrodymais (aktu, nuotraukomis, vertinimo ataskaita) reikia kreiptis į teismą. Svarbu prisiminti, kad statinių savininkai (naudotojai) privalo laikytis statinių naudojimo ir priežiūros taisyklių, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims [6].

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 96 punktas.

[2] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 39.2 punktas, 44.2 punktas.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis.

[5] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.249 straipsnis.

[6] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 12.5 punktas.

Susiję atsakymai