Kas atsako, jei DNSB laiku nepašalina avarinės situacijos?

Atnaujinta: 2/1/2026
Jei DNSB laiku nepašalina avarinės situacijos, atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį tenka bendrijai kaip pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojui, o dėl netinkamo pareigų vykdymo regreso tvarka gali būti reikalaujama asmeninės bendrijos pirmininko atsakomybės. - BNR.LT

Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) yra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą. Įvykus avarijai ar atsiradus defektams, bendrija privalo imtis skubių veiksmų grėsmei pašalinti. Jei tai nėra padaroma laiku ir dėl to patiriama žala, kyla teisinė atsakomybė.

Teisinis pagrindas – Griežta atsakomybė

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato griežtąją atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų trūkumų. Pagal įstatymą, žalą, padarytą dėl pastatų sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo [1].

DNSB, būdama bendrojo naudojimo objektų valdytoja, prisiima šią atsakomybę bendraturčių vardu. Tai reiškia, kad nukentėjusiam asmeniui (pvz., užpilto buto savininkui ar praeiviui) nereikia įrodinėti bendrijos kaltės – pakanka fakto, kad žala kilo dėl namo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos gedimo.

Bendrijos pirmininko pareigos ir atsakomybė

Už bendrijos veiklą tiesiogiai atsako jos valdymo organai. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas numato, kad bendrijos pirmininkas (arba valdyba) privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, planuoti ir organizuoti remonto darbus [2].

Jei pirmininkas neveikia operatyviai, jis gali būti laikomas atsakingu už netinkamą pareigų vykdymą. Civilinis kodeksas nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis savo pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui [3]. Tai reiškia, kad jei bendrija turi atlyginti žalą tretiesiems asmenims dėl pirmininko neveikimo, bendrija vėliau gali reikalauti šią žalą padengti iš pirmininko asmeninių lėšų (regreso tvarka).

Techniniai reikalavimai avarijų atveju

Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 nustato aiškias taisykles, kaip turi būti elgiamasi pastebėjus defektus. Asmuo, kuriam pranešta apie namo ar jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių [4].

Pagal namo būklės vertinimo išvadas, valdytojas (bendrija) privalo nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba didelių materialinių nuostolių [5].

Kas moka už žalą?

Praktikoje atsakomybė paskirstoma taip:

  • Pirminis ieškinys: Nukentėjęs asmuo žalą išieško iš DNSB (kaip juridinio asmens) arba iš butų savininkų solidariai, jei bendrija neturi pakankamai lėšų.
  • Regresas: Jei nustatoma, kad žala kilo dėl konkretaus asmens (pvz., pirmininko ar techninio prižiūrėtojo) aplaidumo ar neveikimo, bendrija gali reikalauti, kad šis asmuo atlygintų bendrijai patirtus nuostolius.

Svarbu: Šis straipsnis yra informacinio-rekomendacinio pobūdžio. Kiekviena situacija yra individuali, todėl kilus ginčui rekomenduojama kreiptis į teisininkus.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 6.266 straipsnis.

[2] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnio 6 dalis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 2.87 straipsnio 7 dalis.

[4] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 94 punktas.

[5] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 96 punktas.

Susiję atsakymai