Kas atsako už vandens nuotėkį bendrose patalpose?

Situacija, kai daugiabučio namo laiptinėje, rūsyje ar kitoje bendroje erdvėje pradeda veržtis vanduo, reikalauja skubaus reagavimo. Nors techninį avarijos likvidavimą organizuoja namo valdytojas, teisinė atsakomybė ir finansinė našta paskirstoma pagal nuosavybės teises į inžinerines sistemas.

Inžinerinių sistemų nuosavybė

Svarbiausia taisyklė nustatant atsakomybę – nustatyti, kam priklauso trūkęs vamzdis. Pagal įstatymą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant namo inžinerines sistemas) yra visų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė ^[1].

Tai reiškia, kad pagrindiniai namo stovai (vamzdynai), esantys tiek bendrose patalpose, tiek butuose (iki atsišakojimo į buto vidaus tinklą ar apskaitos prietaiso), priklauso ne konkrečiam gyventojui ar administratoriui, o visiems savininkams bendrai.

Namo valdytojo pareigos ir atsakomybė

Nors vamzdynai priklauso savininkams, jie paprastai neturi kompetencijos juos prižiūrėti. Šią funkciją atlieka bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrijos pirmininkas, jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis arba savivaldybės paskirtas administratorius). Valdytojas privalo užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų priežiūrą, organizuoti jų remontą ir avarijų likvidavimą ^[2].

Įvykus avarijai bendrose patalpose (pvz., trūkus stovui rūsyje), valdytojas privalo nedelsdamas organizuoti jos lokalizavimą ir likvidavimą.

Kas moka už žalą ir remontą?

Finansinė atsakomybė skirstoma į dvi dalis: remonto išlaidas ir žalos atlyginimą.

Remonto išlaidos

Kadangi bendrosios inžinerinės sistemos yra bendroji dalinė nuosavybė, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas joms išlaikyti ir išsaugoti ^[1]. Tai reiškia, kad už bendro vamzdžio remontą rūsyje moka visi namo gyventojai (dažniausiai per kaupiamąsias lėšas), net jei vanduo bėga tik vienoje laiptinėje.

Žalos atlyginimas

Civilinis kodeksas numato griežtąją atsakomybę pastatų savininkams (valdytojams). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų (įskaitant vamzdynus) trūkumų, privalo atlyginti šių objektų valdytojas (savininkas) ^[3]. Jei įrodoma, kad administratorius netinkamai prižiūrėjo sistemas (neatliko privalomų apžiūrų, ignoravo defektus), atsakomybė gali tekti jam. Kitais atvejais, už bendro turto padarytą žalą tretiesiems asmenims ar kitiems bendraturčiams atsako visi savininkai solidariai arba proporcingai.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis.

[2] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis (arba Civilinio kodekso 4.83 str. administratoriui).

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.266 straipsnis.