Ar gyvatuko mokestis skiriasi, jei DNSB namas prijungtas prie nepriklausomo šilumos gamintojo?

Atnaujinta: 11/17/58057
Remiantis Civiliniu kodeksu ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, mokėjimo už šilumos energiją cirkuliacijai („gyvatuką“) teisinė prievolė kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės fakto ir šiuose teisės aktuose nėra diferencijuojama pagal šilumos gamintojo tipą. - BNR.LT

Remiantis pateiktais teisės aktais, butų ir kitų patalpų savininkų pareiga mokėti už šilumos energiją, sunaudotą karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“), nesiskiria priklausomai nuo to, ar namas prijungtas prie centralizuotų šilumos tinklų, ar prie nepriklausomo šilumos gamintojo. Teisinė prievolė mokėti kyla ne iš šilumos gamybos būdo, o iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės į inžinerines sistemas ir pareigos jas išlaikyti.

Teisinis pareigos mokėti pagrindas

Lietuvos teisės aktai nustato imperatyvią pareigą visiems daugiabučio namo savininkams prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Civilinis kodeksas nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas [1].

Ši nuostata yra bendroji ir nedaro išimčių ar diferenciacijos pagal tai, kas konkrečiai gamina ar tiekia šilumos energiją namui. Mokestis už „gyvatuką“ iš esmės yra mokestis už energiją, sunaudotą palaikyti karšto vandens temperatūrą ir cirkuliaciją bendrose namo inžinerinėse sistemose, kurios yra visų savininkų bendroji dalinė nuosavybė [2].

Savininkų atsakomybė pagal DNSB įstatymą

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas taip pat įtvirtina pareigą savininkams apmokėti jų daliai tenkančias bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas [3]. Įstatyme nėra numatyta, kad pasirinkus nepriklausomą šilumos gamintoją, pasikeistų pati mokesčio skaičiavimo teisinė prigimtis ar atsirastų kitokios teisinės išimtys dėl cirkuliacijos mokesčio mokėjimo.

Svarbu žinoti

Nors pati teisinė prievolė (mokėti ar nemokėti) nesiskiria, konkretus kainos dydis (tarįfas) gali priklausyti nuo sudarytų sutarčių sąlygų su konkrečiu tiekėju, tačiau šie komerciniai aspektai nėra reglamentuojami pateiktuose Civilinio kodekso ar DNSB įstatymo straipsniuose. Teisiniu požiūriu, pareiga dalyvauti išlaikant bendrą inžinerinę sistemą išlieka tokia pati.


Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[3] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 15 straipsnis, 1 dalis, 1 punktas.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai