Pelėsis buto kampe dėl nešildančio kaimyno: kaip įrodyti žalą?

Atnaujinta: 11/18/58057
Norint įrodyti žalą dėl kaimyno nešildomų patalpų, būtina užfiksuoti faktines aplinkybes, nustatyti priežastinį ryšį tarp žemos temperatūros ir pelėsio atsiradimo bei remtis įstatyme įtvirtinta savininko pareiga valdyti turtą nepadarant žalos kitiems. - BNR.LT

Gyvenant daugiabutyje, vieno savininko veiksmai (arba neveikimas) tiesiogiai veikia kaimynus. Jei kaimynas nešildo savo buto ir dėl peršalusių sienų jūsų bute atsiranda pelėsis, tai laikoma jūsų interesų pažeidimu. Įstatymai įpareigoja savininkus rūpintis savo turtu taip, kad kitiems asmenims nebūtų daroma žala.

Teisinė savininko atsakomybė

Lietuvos teisės aktai griežtai nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo naudotis savo turtu taip, kad nepažeistų kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų [1]. Tai reiškia, kad kaimynas negali savavališkai „išjungti“ šildymo ar leisti temperatūrai nukristi žemiau normos, jei tai sukelia neigiamas pasekmes (drėgmę, pelėsį) gretimose patalpose.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Jei žala padaryta (pvz., sugadinta sienų apdaila, atsirado pelėsis), atsakingas asmuo privalo ją visiškai atlyginti [2].

Ką būtina įrodyti?

Norint sėkmingai reikalauti žalos atlyginimo, neužtenka vien fakto, kad bute atsirado pelėsis. Būtina pagrįsti šias civilinės atsakomybės sąlygas [3]:

  • Neteisėti veiksmai (neveikimas): Įrodyti, kad kaimynas pažeidė pareigą tinkamai prižiūrėti savo butą (pvz., neužtikrino minimalios temperatūros).
  • Žala: Konkretūs nuostoliai (remonto kaštai, turto vertės sumažėjimas, sveikatos sutrikdymai).
  • Priežastinis ryšys: Tai svarbiausia dalis – reikia įrodyti, kad pelėsis atsirado būtent dėl kaimyno šaltos sienos, o ne dėl, pavyzdžiui, jūsų buto vėdinimo trūkumo.
  • Kaltė: Civilinėje teisėje skolininko (kaimyno) kaltė dažniausiai preziumuojama, jei įrodomi neteisėti veiksmai ir žala [4].

Praktiniai žingsniai žalai fiksuoti

1. Faktinių aplinkybių konstatavimas

Pirmiausia rekomenduojama kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Antstolis oficialiai užfiksuos esamą situaciją (pelėsį, drėgmę, sienos temperatūrą), kas taps svarbiu įrodymu teisme.

2. Namo administratoriaus ar bendrijos įtraukimas

Kreipkitės į namo bendrijos pirmininką ar administratorių. Pagal įstatymą, bendrijos pirmininkas privalo organizuoti pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį [5]. Administratorius gali sudaryti komisiją ir surašyti apžiūros aktą, kuriame būtų užfiksuoti defektai ar temperatūros režimo pažeidimai [6].

3. Ekspertizė

Jei kaimynas neigia savo kaltę, gali prireikti statybinės ekspertizės arba energinio audito. Specialistas nustatys tikslią pelėsio atsiradimo priežastį (peršalusi atitvara dėl nešildymo) [7].

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.


Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 1 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis, 1-2 dalys.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.246–6.249 straipsniai.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.248 straipsnis, 1 dalis.

[5] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 6 dalis.

[6] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 91 punktas.

[7] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 95 punktas.

Susiję atsakymai