Aktas dėl buto užpylimo: kaip teisingai surašyti dokumentą dalyvaujant liudininkams?

Įvykus buto užpylimui, svarbiausias žingsnis siekiant gauti žalos atlyginimą yra tinkamas faktinių aplinkybių užfiksavimas. Pagal galiojančius teisės aktus, tai atliekama organizuojant neeilinę statinio apžiūrą ir surašant atitinkamą aktą ^[1]. Šis dokumentas tampa pagrindiniu įrodymu, jei kiltų ginčas dėl žalos atlyginimo.

Kada privaloma surašyti aktą?

Teisės aktai nustato, kad po stichinių nelaimių (pavyzdžiui, liūčių) ar inžinerinių sistemų avarijų (vamzdyno trūkimo, užpylimo) privalo būti atliekama neeilinė statinio apžiūra ^[2]. Jos tikslas – nustatyti defektus, deformacijas ar gedimus ir numatyti priemones jiems pašalinti.

Apžiūrą organizuoja ir atlieka statinio (namo) techninis prižiūrėtojas arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrijos pirmininkas arba administratorius) ^[3]. Jei žala padaryta dėl kaimyno kaltės, o ne dėl bendrųjų inžinerinių tinklų gedimo, administratoriaus dalyvavimas vis tiek yra rekomenduojamas kaip neutralaus trečiojo asmens (liudininko) faktui patvirtinti.

Akto turinys: kas privalo būti nurodyta?

Norint, kad aktas turėtų teisinę galią, jame turi būti užfiksuoti konkretūs duomenys. Rekomenduojama akto forma (pagal statybos techninį reglamentą) apima šią informaciją ^[4]:

• Apžiūros data ir vieta (tikslus adresas, buto numeris).
• Dalyviai: apžiūrą atlikusio techninio prižiūrėtojo, administratoriaus atstovo, nukentėjusiojo ir (jei dalyvauja) užpylimą sukėlusio asmens vardai, pavardės.
• Defektų aprašymas: detaliai nurodoma, kas pažeista (pvz., „šlapia dėmė lubose, atšokę tapetai, iškilęs parketas“).
• Priežastis (jei nustatyta): nurodoma spėjama arba akivaizdi avarijos priežastis (pvz., „trūkęs lankstus vamzdelis bute Nr. X“).
• Nuotraukos: prie akto rekomenduojama pridėti padarytos žalos nuotraukas ^[5].

Liudininkų vaidmuo ir parašai

Aktą pasirašo apžiūrą atlikę asmenys (komisija ar techninis prižiūrėtojas) ir dalyvavusios šalys. Jeigu užpylimą sukėlęs kaimynas atsisako dalyvauti apžiūroje arba pasirašyti aktą, tai turi būti pažymėta pačiame akte (pvz., „Kaimynas X dalyvauti atsisakė“). Tokiu atveju aktą pasirašo komisijos nariai ir nukentėjusysis, o tai laikoma pakankamu fiksavimu.

Svarbu pabrėžti, kad šis aktas yra faktinių aplinkybių konstatavimas. Tikslų žalos dydį (piniginę išraišką) vėliau nustato turto vertintojai arba sąmatą sudarantys meistrai, vadovaudamiesi Civilinio kodekso nuostatomis dėl visiško nuostolių atlyginimo ^[6].

Šaltiniai:

[1] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 44.2 punktas.

[2] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 39.2 punktas.

[3] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 88 punktas.

[4] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 3 priedas (Statinio apžiūros aktas).

[5] STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, 3 priedas (14 punktas).

[6] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.251 straipsnis.

Pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.