Koks yra garantinis terminas statybos darbams pagal įstatymą?
Statybos darbai yra ilgalaikė investicija, todėl įstatymai griežtai reglamentuoja rangovo atsakomybę už atliktų darbų kokybę. Civilinis kodeksas nustato konkrečius privalomus garantinius terminus, per kuriuos užsakovas turi teisę reikšti pretenzijas dėl atsiradusių defektų.
Privalomi garantiniai terminai
Rangovas, projektuotojas bei statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jei jie buvo nustatyti per šiuos įstatyme numatytus terminus [1]:
- 5 metai – tai standartinis garantinis terminas visiems pagrindiniams statybos darbams.
- 10 metų – taikoma esant paslėptų statinio elementų (pvz., konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) defektams.
- 20 metų – taikoma ypatingais atvejais, kai nustatoma, jog defektai buvo tyčia paslėpti.
Termino skaičiavimo pradžia
Svarbu tiksliai žinoti, nuo kada šie terminai pradeda galioti. Įstatymas numato, kad garantinis laikas pradedamas skaičiuoti [2]:
- Nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vykdoma rangos būdu);
- Nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vykdoma ūkio arba mišriu būdu).
Šie terminai yra imperatyvūs, t. y. privalomi, tačiau šalys sutartimi gali susitarti dėl ilgesnių garantinių terminų.
Šaltiniai:
[1] CIVILINIS KODEKSAS, 6.698 straipsnis, 1 dalis.
[2] CIVILINIS KODEKSAS, 6.698 straipsnis, 2 dalis.
Susiję atsakymai
- Garantinis raštas po renovacijos darbų: ką svarbu žinoti?
- Privalomasis statybų draudimas: kada jis būtinas?
- Renovacijos brokas: koks taikomas garantinis laikotarpis ir rangovo atsakomybė?
- Kada statybos darbams žalą atlygina Garantinis fondas?
- Statybos rangovo bankrotas: ką daryti užsakovui ir kaip atgauti pinigus?