Klozeto bakelio remontas: kaip sutvarkyti bėgantį vandenį ir taupyti?

Nors bėgantis klozeto bakelis dažnai atrodo kaip smulki buitinė problema, teisiniu požiūriu tai yra tiesioginė buto savininko atsakomybė. Teisės aktai nenumato techninių instrukcijų, kaip pakeisti santechnikos detales, tačiau jie griežtai reglamentuoja, kas privalo organizuoti remontą ir padengti išlaidas, siekiant išvengti vandens švaistymo bei žalos kitiems gyventojams.

Nuosavybės ribos: kada moka savininkas, o kada – bendrija?

Daugiabučiuose namuose dažnai kyla klausimas, ar santechnikos gedimus turi šalinti namo administratorius (bendrija), ar pats gyventojas. Svarbu suprasti nuosavybės atskyrimo ribą. Pagal įstatymus, bendrojo naudojimo objektams priskiriama tik ta įranga, kuri yra bendra arba aptarnauja daugiau nei vieną butą (pvz., stovai, pagrindiniai vamzdynai) ^[1].

Klozeto bakelis, esantis buto viduje ir aptarnaujantis tik tą vieną butą, nėra bendroji dalinė nuosavybė. Tai yra asmeninė savininko nuosavybė, todėl už jo remontą, tarpinių keitimą ar mechanizmo reguliavimą yra atsakingas tik pats buto savininkas.

Pareiga prižiūrėti savo turtą

Civilinis kodeksas įpareigoja buto savininką rūpintis savo turtu taip, kad jis nekeltų grėsmės kitiems ir nedarytų žalos. Savininkas privalo užtikrinti, kad jo bute esanti inžinerinė įranga (įskaitant klozeto bakelį) būtų tvarkinga ^[2].

Tai reiškia, kad pastebėjus bėgantį vandenį, savininkas negali ignoruoti problemos. Nors techninė priežiūra (stovų ir bendrų sistemų) yra namo valdytojo pareiga, individualių prietaisų būklė yra išimtinai savininko rūpestis ^[3].

Finansinės pasekmės ir atsakomybė

Laiku nesutvarkytas klozeto bakelis gali lemti dvi pagrindines teisines ir finansines pasekmes:

• Padidėjusios išlaidos vandeniui. Jei name yra įrengti individualūs apskaitos prietaisai, už išbėgusį vandenį moka savininkas. Jei nuotėkis didelis ir vanduo skaičiuojamas pagal bendrą įvadą (tam tikrais specifiniais atvejais), tai gali nepagrįstai padidinti kaštus visai bendrijai.
• Žalos atlyginimas užpylimo atveju. Jei dėl netvarkingo bakelio mechanizmo įvyksta avarija ir vanduo užlieja kaimynus, visa atsakomybė tenka buto savininkui. Įstatymas numato pareigą atlyginti dėl asmens veikimo ar neveikimo atsiradusią žalą ^[4].

Apibendrinant, norint „sutvarkyti ir taupyti“, būtina nedelsiant kviesti santechniką arba atlikti remontą savo jėgomis, nelaukiant bendrijos įsikišimo, nes tai nėra bendrojo naudojimo objektas.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 3 dalis.

[3] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 86 punktas.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis, 2 dalis.