Ką daryti, jei grindų lyginimo metu pratekėjo vanduo į apačią?

Atliekant grindų lyginimo darbus, ypač naudojant šlapiąjį betonavimo būdą, pasitaiko atvejų, kai vanduo per perdangos plyšius prasisunkia į žemiau esančias patalpas. Tokia situacija sukelia civilinę atsakomybę darbų vykdytojui arba buto savininkui, todėl svarbu operatyviai ir teisiškai teisingai užfiksuoti įvykį bei sureguliuoti žalos atlyginimo klausimus.

Civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą

Lietuvos teisės aktai numato bendrąją pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Jei atliekant statybos ar remonto darbus bute buvo užlieti kaimynai, tai traktuojama kaip neteisėtas veiksmas (neatsargumas ar netinkamas darbų atlikimas), sukėlęs žalą svetimam turtui.

Civilinis kodeksas nustato, kad žalą, padarytą asmens turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ^[1]. Tai reiškia, kad buto savininkas, kurio bute vyko darbai, yra atsakingas už kaimynams padarytus nuostolius (lubų, sienų, grindų sugadinimą, baldų pažeidimą ir kt.). Net jei darbus atliko samdyti meistrai, kaimynas pretenzijas dažniausiai reiškia buto savininkui, o šis vėliau gali reikalauti regreso tvarka atlyginimo iš nekokybiškai dirbusių meistrų.

Įvykio fiksavimas

Pastebėjus pratekėjimą, nukentėjusioji šalis ir darbų organizatorius turi nedelsdami imtis veiksmų faktinėms aplinkybėms užfiksuoti. Tai yra esminis žingsnis siekiant išvengti ginčų dėl žalos dydžio ar priežasties ateityje.

Būtina informuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją (bendrijos pirmininką arba namą administruojančią įmonę). Statybos techninis reglamentas numato, kad namo prižiūrėtojas ar valdytojas, gavęs pranešimą apie defektus ar avarijas, privalo nedelsdamas reaguoti ^[2].

Namo valdytojas (arba jo atstovas) atvykęs į vietą surašo faktinių aplinkybių konstatavimo aktą (apžiūros aktą). Šiame dokumente nurodoma:

• Įvykio data ir laikas;
• Užliejimo priežastis (pvz., grindų lyginimo darbai bute Nr. X);
• Padarytos žalos mastas (apgadintas plotas, sugadinta apdaila ir kt.).

Toks aktas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis žalos faktą ir priežastinį ryšį.

Žalos atlyginimas

Nustačius žalos faktą ir dydį, šalys turėtų siekti susitarti taikiai. Galimi keli žalos atlyginimo būdai ^[3]:

• Nuostolių atlyginimas pinigais: Kaltininkas sumoka nukentėjusiajam sutartą sumą, reikalingą remontui atlikti.
• Atlyginimas natūra: Kaltininkas savo lėšomis ir jėgomis atlieka nukentėjusiojo buto remontą (ištaiso defektus).

Jei susitarti nepavyksta, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės ir, tam tikrais atvejais, neturtinės žalos atlyginimo.

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis.
[2] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 93 punktas.
[3] CIVILINIS KODEKSAS, 6.251 straipsnis, 6.281 straipsnis.