Apleistas kaimyno sklypas sode: kokios priemonės tai sutvarkyti?

Sodininkų bendrijoje apleistas, piktžolėmis apaugęs ar šiukšlėmis užverstas sklypas nėra tik estetinė problema – tai tiesioginis kaimynų teisių pažeidimas. Teisės aktai griežtai reglamentuoja, kad nuosavybės teisė negali būti įgyvendinama pažeidžiant kitų asmenų teises ar teisėtus interesus ^[1].

Sklypo savininko pareigos

Nepriklausomai nuo to, ar sklypo savininkas yra bendrijos narys, ar ne, jam galioja tos pačios žemės naudojimo ir tvarkymo taisyklės. Įstatymas numato dvi pagrindines prievoles:

• Naudoti sklypą pagal paskirtį. Savininkas privalo žemę, esančią sodininkų bendrijos teritorijoje, naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą ^[2].
• Laikytis vidaus tvarkos. Kiekvienas asmuo, turintis sklypą bendrijoje, privalo laikytis sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklių ^[3].

Tai reiškia, kad sklypas negali virsti sąvartynu ar piktžolių veisykla, kuri kenkia aplinkiniams sklypams.

Poveikio priemonės apleisto sklypo savininkui

Jei kaimynas geranoriškai nesitvarko, rekomenduojama laikytis šios teisinės veiksmų sekos:

1. Kreipimasis į bendrijos pirmininką

Bendrijos valdyba (arba pirmininkas) yra atsakinga už bendrijos veiklos organizavimą ir vidaus tvarkos taisyklių laikymosi kontrolę. Pirmininkas turi teisę įspėti savininką dėl netinkamo sklypo naudojimo ir reikalauti pašalinti pažeidimus ^[4].

2. Savivaldybės ir institucijų įtraukimas

Jei bendrijos raginimai neveikia, kitas žingsnis – kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. Savivaldybės vykdomosios institucijos atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir prižiūri, kaip laikomasi miestų ir miestelių tvarkymo ir švaros taisyklių. Už apleistą sklypą (ypač jei jame kaupiamos šiukšlės ar plinta invaziniai augalai) savininkui gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Civilinė atsakomybė už padarytą žalą

Jei dėl apleisto sklypo (pvz., užsidegusios aukštos žolės arba užvirtusio sauso medžio) kaimynai patiria konkrečią materialinę žalą, jie turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo teismo keliu, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ^[5].

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.37 straipsnis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 22 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 17 straipsnis.

[5] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.263 straipsnis.