Kokie teisiniai kriterijai taikomi sodininkų bendrijos mokesčių pagrįstumui, kai bendrija neturi bendro turto ir neteikia sklypų priežiūros paslaugų?

Svarbiausia atskirti dvi visiškai skirtingas įmokų rūšis: bendrijos nario mokestį ir ne narių („kitų asmenų“) įmokas. Jų teisinis pagrindas ir pagrįstumo kriterijai skiriasi.

Nario mokestis pagal įstatymą yra narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti[1]. Tai reiškia, kad jis nėra atlygis už konkrečią paslaugą sklype ir nėra būtinai susietas su bendrojo naudojimo objektų buvimu – bendrija kaip juridinis asmuo turi administravimo, dokumentų tvarkymo, finansinės veiklos išlaidų[1]. Todėl argumentas „bendrija man neteikia jokių paslaugų, todėl nario mokesčio nemokėsiu“ savaime nario mokesčio nepagrįsto nepadaro.

Kada nario mokestis laikomas pagrįstu

1. Jį turi nustatyti narių susirinkimas kartu su sąmata

Bendrijos nario mokestį, tikslinius įnašus ir kitų asmenų įmokas, taip pat metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina išimtinai narių susirinkimas[2]. Jei mokestį „nustatė“ vien pirmininkas ar valdyba be susirinkimo sprendimo, jis neturi teisinio pagrindo – valdymo organas tik įgyvendina susirinkimo patvirtintą sąmatą ir teikia veiklos ataskaitą[8].

2. Mokesčio nustatymo ir mokėjimo tvarka turi būti įstatuose

Bendrijos įstatuose privalo būti nurodyta mokesčių nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų įnašų nustatymo bei mokėjimo tvarka, taip pat pajamų paskirstymo ir naudojimo tvarka[7].

3. Lėšos gali būti naudojamos tik įstatuose nurodytai veiklai

Bendrijai draudžiama pajamas skirti kitai veiklai, negu nustatyta įstatuose[10]. Bendrija taip pat gali turėti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams[10], o tie tikslai – sodininkų bendrųjų teisių ir pareigų, susijusių su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, įgyvendinimas[9]. Todėl mokestis, kurio surinktos lėšos naudojamos ne bendrijos tikslams, yra ginčytinas.

4. Bendrojo naudojimo objektų išlaidos turi būti realios ir paskirstytos pagal sklypo dydį

Narys privalo apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu bei bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgdamas į sklypo dydį, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip[3]. Jei bendrojo naudojimo objektų nėra, tokių išlaidų dalies ir nėra – vadinasi, ji negali būti įtraukta į sąmatą. Bendrojo naudojimo objektai turi būti aprašyti valdymo organo sudarytame ir susirinkimo patvirtintame apraše[5][8] – šis aprašas yra praktinis įrodymas, ar bendras turtas iš tikrųjų egzistuoja.

5. Sklypo priežiūra – savininko, ne bendrijos pareiga

Tinkamai naudoti ir prižiūrėti savo sodo sklypą privalo pats narys (ar ne narys)[3][4]. Tai reiškia, kad bendrija ir neturi teikti sklypų priežiūros paslaugų – tokių paslaugų neteikimas nėra pagrindas nemokėti administravimo pobūdžio nario mokesčio[1]. Paslaugas, numatytas įstatuose, bendrija gali teikti sklypų turėtojams atskirai valdymo organo sprendimu[8], o narys už jam teikiamas paslaugas atsiskaito nustatyta tvarka[3].

Jei nesate bendrijos narys („kitas asmuo“)

Ne narių padėtis kitokia ir čia bendro turto nebuvimas turi lemiamą reikšmę. Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas: už jiems faktiškai suteiktas paslaugas ir proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei įnašų dalis, susijusias su bendros dalinės nuosavybės atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu[5][4]. Bendrijos pajamas iš ne narių ir sudaro būtent įmokos už bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą, jų eksploataciją ir bendrojo naudojimo žemės tvarkymą[6].

Praktinė išvada: jei bendrija neturi bendrojo naudojimo objektų, netvarko bendrojo naudojimo žemės ir neteikia jokių paslaugų, ne narys neturi teisinio pagrindo mokėti „nario mokesčio“ – jo pareiga apsiriboja proporcingomis realiomis bendrojo naudojimo objektų išlaidomis ir faktiškai suteiktomis paslaugomis[4][5]. Ne narys taip pat turi teisę gauti informaciją apie susirinkimo nustatytas įmokas, kurias privalo mokėti[4].

Ką galite padaryti praktiškai

• Pareikalaukite bendrijos įstatų ir patikrinkite, ar juose apskritai nustatyta mokesčių ir įnašų nustatymo bei mokėjimo tvarka[7]. Narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti informaciją apie veiklą[3].
• Paprašykite narių susirinkimo protokolo, kuriuo patvirtintas mokesčio dydis, ir metinės pajamų–išlaidų sąmatos bei ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitos[2][8].
• Paprašykite bendrojo naudojimo objektų aprašo – jei jo nėra arba jis tuščias, tai stiprus argumentas, kad „priežiūros“ išlaidų dalis nepagrįsta[5].
• Pateikite rašytinį prašymą ar skundą valdymo organui – jis privalo atsakyti per vieną mėnesį[8].
• Inicijuokite revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito išvadų svarstymą susirinkime[2].
• Jei esate ne narys – galite dalyvauti susirinkime be balsavimo teisės, argumentuotai nesutikti su valdymo organo siūlomu lėšų dydžiu ir gauti raštu motyvuotą pirmininko atsakymą, taip pat apskųsti valdymo organų sprendimus[4].
• Turėkite galvoje: išstojus iš bendrijos sumokėti stojamieji įnašai ir nario mokesčiai negrąžinami[3], o perleidžiant sklypą reikia atsiskaityti su bendrija pagal visas prievoles[3][4].

Trumpai

Bendro turto nebuvimas ir sklypų priežiūros paslaugų neteikimas nepanaikina nario mokesčio, jei jis realiai skirtas bendrijos administravimui ir įstatuose numatytai veiklai, patvirtintas susirinkimo ir pagrįstas sąmata[1][2][10]. Tačiau į mokestį negali būti įtrauktos neegzistuojančio bendro turto priežiūros ar neteiktų paslaugų išlaidos, o ne nariams tokių įmokų apskritai negalima taikyti[3][4][5].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir neatstoja individualios teisinės konsultacijos – konkrečiu atveju daug ką lemia jūsų bendrijos įstatų nuostatos ir susirinkimų sprendimai.