Kaip paskirstyti siurblio remonto išlaidas sodininkų bendrijoje?
Sugedus sodininkų bendrijos vandens siurbliui, dažnai kyla ginčų dėl remonto išlaidų padengimo: ar turi mokėti visi, ar tik tie, kurie naudojasi vandeniu? Teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kad inžinerinė įranga yra bendroji dalinė sodininkų nuosavybė, todėl pareiga ja rūpintis tenka visiems savininkams.
Kam priklauso vandens siurblys?
Sodininkų bendrijų įstatymas nustato, kad bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio tinklai, vamzdynai ir kita įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose ar susijusi su visos teritorijos aptarnavimu – yra sodininkų bendroji dalinė nuosavybė [1]. Tai reiškia, kad vandens tiekimo sistema (įskaitant siurblį) priklauso visiems sklypų savininkams bendrai, nebent ji būtų įrengta ir naudojama tik konkrečios grupės asmenų lėšomis pagal atskirą susitarimą.
Sprendimo priėmimas ir apmokėjimas
Sprendimą dėl siurblio remonto ir lėšų rinkimo priima bendrijos narių susirinkimas. Jis turi išimtinę teisę tvirtinti tikslinius įnašus, skirtus bendrojo naudojimo objektams (pvz., siurbliui) sukurti, pagerinti ar remontuoti [2].
Tokios išlaidos paprastai renkamos kaip tikslinis įnašas – tai narių susirinkimo patvirtinta įmoka konkrečiam projektui įgyvendinti [3].
Ar privalo mokėti ne bendrijos nariai?
Taip. Įstatymas numato, kad asmenys, kurie nėra bendrijos nariai, bet turi sklypą bendrijos teritorijoje, privalo atsiskaityti už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai padengti bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos bei atnaujinimo išlaidas [4]. Narystės statusas neatleidžia nuo pareigos prisidėti prie bendros infrastruktūros išlaikymo.
Ką daryti, jei vandeniu nesinaudoju?
Svarbu atskirti mokesčius už paslaugas (sunaudotą vandenį, elektrą siurbliui) ir mokesčius už turto išlaikymą (remontą, vamzdynų keitimą). Jei siurblys yra bendroji nuosavybė, pareiga jį remontuoti kyla iš nuosavybės teisės, o ne iš faktinio naudojimo.
Civilinis kodeksas numato, kad bendraturčiai privalo apmokėti išlaidas daiktui išlaikyti ir išsaugoti proporcingai savo daliai [5]. Todėl, net jei asmuo vandeniu nesinaudoja (pvz., turi savo šulinį), bet bendrija nėra priėmusi sprendimo atleisti jį nuo bendrosios infrastruktūros mokesčių, jis privalo prisidėti prie bendro turto (siurblio) išsaugojimą užtikrinančių remonto darbų, kadangi tai didina viso turto vertę ir užtikrina galimybę naudotis sistema ateityje.
Šaltiniai:
[1] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 7 straipsnis, 1 dalis.
[2] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 15 straipsnis, 1 dalis, 5 punktas.
[3] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 9 dalis.
[4] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 7 straipsnis, 5 dalis.
[5] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.
Pateikta informacija yra bendro pobūdžio. Kiekvienu konkrečiu atveju rekomenduojama vertinti bendrijos įstatus bei susirinkimų protokolus.
Susiję atsakymai
- Ar sodininkų bendrija atsako už vandens kokybę?
- Ar ne narys gali balsuoti dėl sodininkų bendrijos finansų?
- Ar sodininkų bendrija gali imti mokestį už siurblį vandens sodininkų bendrijoje?
- Ar sodininkų bendrija gali imti mokestį už remontą?
- Kaip apmokestinamas vanduo sodininkų bendrijoje?
- Sodininkų bendrijos valdymo ir administravimo išlaidų paskirstymo tvarka