Ar sodininkų bendrijos renkamos rinkliavos atitinka Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas dėl finansinės veiklos?

Sodininkų bendrija neturi teisės nustatyti „rinkliavų“ – įstatymas žino tik konkrečias mokėjimų rūšis. Bendrijos pajamas sudaro nario mokesčiai, tiksliniai ir kaupiamieji įnašai, kitų asmenų (ne narių, turinčių sklypą bendrijos teritorijoje) mokamos įmokos už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploataciją bei bendrojo naudojimo žemės tvarkymą, pajamos iš bendrijos turto ir veiklos, tikslinės valstybės ar savivaldybės lėšos, dovanoti pinigai ir kitos teisėtai įgytos pajamos[2]. Jei mokėjimas neatitinka nė vienos iš šių rūšių arba nebuvo patvirtintas narių susirinkimo, jo teisėtumas kelia pagrįstų klausimų.

Kas turi teisę nustatyti įmokų dydžius

Bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tikslinius įnašus, nario mokestį ir kitų asmenų įmokas, skirtas bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo, eksploatavimo ir bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti, tvirtina išimtinai bendrijos narių susirinkimas[1]. Susirinkimas taip pat nustato disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką ir sprendžia pajamų paskirstymo klausimus[1]. Šių klausimų susirinkimas negali pavesti spręsti kitiems bendrijos organams[1].

Tai reiškia, kad valdyba ar pirmininkas savo sprendimu naujos įmokos nustatyti arba jos dydžio pakelti negali. Valdymo organas tik įgyvendina susirinkimo patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir teikia susirinkimui metinę ūkinės bei finansinės veiklos ataskaitą[4].

Įmokos turi būti nustatytos pagal įstatus

Bendrijos įstatuose privalo būti aprašyta mokesčių nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, nepiniginių įnašų vertinimas ir darbo sąnaudų įskaitymas į įnašus, taip pat bendrijos pajamų paskirstymo ir naudojimo tvarka[3]. Jeigu įmoka renkama ne pagal įstatuose nustatytą tvarką, ji ginčytina.

Nario mokestis mokamas tik pinigais. Tiksliniai įnašai gali būti ir nepiniginiai, tačiau nepiniginiais įnašais negali būti darbai ir paslaugos, o nepiniginiai įnašai vertinami įstatų nustatyta tvarka[2]. Pajamų apskaita tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą[2].

Kur lėšos gali būti naudojamos

Bendrijai draudžiama pajamas skirti kitai veiklai, negu nustatyta įstatuose[6]. Taip pat draudžiama teikti paskolas, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievoles, skolintis pinigų iš nario ar kito asmens mokant palūkanas (išskyrus registruotas kredito įstaigas) ir neatlygintinai perduoti bendrijos turtą (su įstatyme nurodytomis kelių ir bendrojo naudojimo žemės išimtimis)[6]. Ūkine komercine veikla bendrija gali užsiimti tik jei ji numatyta įstatuose ir neatsiejamai susijusi su bendrijos veiklos tikslais[6].

Kaip patikrinti, ar įmokos surinktos ir panaudotos teisėtai

Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius), o jei ji nesudaroma – narių susirinkimo išrinkta audito įmonė[5]. Revizijos komisija (revizorius) ar audito įmonė tikrina ūkinę finansinę veiklą, informuoja apie pažeidimus ir, pasibaigus finansiniams metams, pateikia išvadą dėl metinės finansinės atskaitomybės[5]. Neeilinį patikrinimą ji privalo atlikti, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių, o ataskaitą pateikti narių susirinkimui[5]. Valdymo organas privalo pateikti visus patikrinimui reikalingus dokumentus[4].

Praktiniai žingsniai

• Paprašykite valdybos susirinkimo protokolo, kuriuo patvirtinta metinė sąmata ir konkretus įmokos dydis, bei bendrijos įstatų – valdymo organas įstatuose nustatyta tvarka teikia informaciją ir dokumentus nariams ir per vieną mėnesį privalo atsakyti į prašymus bei skundus[4].
• Patikrinkite, ar mokėjimas atitinka kurią nors 24 straipsnyje išvardytą pajamų rūšį[2] ir ar jo nustatymo tvarka aprašyta įstatuose[3].
• Jei įmoką nustatė ne susirinkimas, o valdyba ar pirmininkas – kelkite klausimą susirinkime: tai išimtinė susirinkimo kompetencija, kurios negalima deleguoti[1].
• Surinkę 1/4 narių pareikalaukite neeilinio ūkinės finansinės veiklos patikrinimo[5].
• Prireikus inicijuokite neeilinį narių susirinkimą – tai gali padaryti 1/10 narių arba revizijos komisija (revizorius), pateikdami valdymo organui paraišką su priežastimis, darbotvarke ir sprendimų projektais; susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per mėnesį nuo paraiškos gavimo[7].
• Jei bendrijos valdyba priėmė sprendimus pažeisdama įstatus ar įstatymą ir dėl to bendrija patyrė nuostolių, valdybos nariai privalo juos solidariai atlyginti, o ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas[4].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra individuali teisinė konsultacija – konkrečiu atveju vertinkite savo bendrijos įstatus ir susirinkimų sprendimus, prireikus kreipkitės į teisininką.