Ar sodininkų bendrija turi teisę reikalauti iš nario prisidėti prie vandentiekio remonto išlaidų, jei narys nesinaudoja bendrijos vandentiekio tinklais?

Trumpas atsakymas – dažniausiai taip. Vandentiekio tinklai mėgėjų sodo teritorijoje yra bendroji inžinerinė įranga, kuri sodininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, jei jie buvo pastatyti ar įrengti bendromis sodininkų lėšomis arba bendromis sutelktomis jėgomis ir nėra kitų asmenų nuosavybė[1]. Pareiga mokėti kyla ne iš to, kad narys naudojasi vandeniu, o iš to, kad jis yra bendro objekto bendraturtis.

Kodėl nesinaudojimas savaime neatleidžia nuo mokėjimo

Bendrijos narys privalo nustatyta tvarka mokėti bendrijos nario mokestį, tikslinius ir kaupiamuosius įnašus, taip pat apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu – atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip[2]. Taigi įstatymas išlaidas skirsto pagal sklypo dydį (arba pagal įstatuose numatytą tvarką), o ne pagal faktinį naudojimosi intensyvumą.

Tą patį principą įtvirtina ir Civilinis kodeksas: kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, o jeigu vienas bendraturtis šios pareigos nevykdo, kiti turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius[3].

Narys taip pat privalo vykdyti bendrijos narių susirinkimo ir valdymo organo sprendimus[2], o nario mokesčiai bei tiksliniai ir kaupiamieji įnašai yra viena iš bendrijos pajamų rūšių[4].

Kada narys gali nemokėti arba mokėti mažiau

1. Vandentiekis nėra bendrojo naudojimo objektas

Jei tinklai priklauso kitiems asmenims (pvz., vandens tiekėjui) arba nebuvo įrengti bendromis sodininkų lėšomis, jie nepatenka į sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų sąrašą[1]. Tada reikalavimo prisidėti prie jų remonto pagrindo nėra.

2. Narys neprisidėjo prie objekto sukūrimo

Kai sukuriamas naujas bendrojo naudojimo objektas, jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik tiems savininkams, kurie dalyvavo jį sukuriant, ir būtent jie apmoka to objekto priežiūros bei eksploatacijos organizavimo išlaidas[1]. Jei vandentiekis buvo įrengtas kaip naujas objektas be konkretaus nario dalyvavimo (ir jis nėra jo bendraturtis), reikalauti iš jo remonto išlaidų negalima.

3. Įstatuose nustatyta kitokia tvarka

Bendrijos įstatuose privalo būti nustatyta mokesčių nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų įnašų nustatymo bei mokėjimo tvarka[5]. Įstatai gali numatyti kitokį išlaidų paskirstymą nei pagal sklypo dydį[2] – pavyzdžiui, atskirą įnašą tik prie tinklo prijungtiems sklypams. Bet tai turi būti aiškiai įtvirtinta įstatuose ar susirinkimo sprendime, o ne spėjama.

Ką daryti praktiškai

• Paprašykite bendrojo naudojimo objektų aprašo. Valdymo organas privalo jį sudaryti, nurodyti objektų techninę būklę ir viešai paskelbti nariams; aprašą tvirtina narių susirinkimas[1]. Pasitikrinkite, ar vandentiekis į jį įtrauktas ir ar pažymėta, kas prisidėjo prie jo sukūrimo[1].
• Perskaitykite įstatų dalį apie įnašų nustatymą ir mokėjimą[5] ir paprašykite susirinkimo protokolo, kuriuo nuspręsta dėl remonto ir įnašo dydžio.
• Pateikite valdymo organui rašytinį prašymą ar pretenziją – jis privalo išnagrinėti narių pareiškimus, prašymus ir skundus ir per vieną mėnesį pateikti atsakymą[6].
• Jei manote, kad sprendimas dėl įnašo priimtas neteisėtai ar prieštarauja įstatams, jį galima ginčyti – galutinį žodį dėl išlaidų pagrįstumo ir jų paskirstymo taria teismas.

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra individuali teisinė konsultacija – konkretus rezultatas labai priklauso nuo jūsų bendrijos įstatų, objektų aprašo ir susirinkimo sprendimų turinio.