Kodėl kaimynai nemoka DNSB mokesčių, o paslaugos vis tiek teikiamos?
Daugiabučių gyventojams dažnai kyla klausimas, kodėl sąžiningi mokėtojai turi „kredituoti“ nemokančius kaimynus, o pastariesiems liftai, laiptinių apšvietimas ar stogo remontas ir toliau lieka prieinami. Atsakymas slypi inžinerinėje pastato struktūroje ir Civilinio kodekso nustatytame bendrosios nuosavybės institute.
Bendroji nuosavybė yra nedaloma
Daugiabutis namas nėra atskirų, izoliuotų butų rinkinys. Tai vientisas inžinerinis statinys. Pagrindinės konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (vamzdynai, laidai), stogas ir pamatai priklauso visiems butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise [1].
Teisiškai ir techniškai neįmanoma atjungti stogo „dalies“ virš nemokančio kaimyno buto ar uždrausti jam naudotis bendra laiptine. Kadangi bendrojo naudojimo objektai yra skirti viso namo funkcionavimui užtikrinti, jų priežiūra privalo būti vykdoma nenutrūkstamai, nepriklausomai nuo pavienių savininkų finansinės drausmės.
Pareiga mokėti nedingsta
Tai, kad paslaugos toliau teikiamos, nereiškia, kad nemokantis kaimynas išvengia atsakomybės. Įstatymai numato griežtą pareigą: butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas [2].
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas taip pat įpareigoja bendrijos narius bei kitus savininkus tausoti bendrojo naudojimo turtą ir vykdyti bendrijos valdymo organų sprendimus dėl lėšų kaupimo [3]. Nemokėjimas yra įstatymų pažeidimas, dėl kurio susidaro skola.
Kaip sprendžiama problema?
Nors paslauga (pvz., šiukšlių išvežimas ar lifto veikimas) nėra nutraukiama, bendrija arba administratorius turi teisinius svertus skolai išieškoti:
- Delspinigiai: Už pradelstus mokėjimus skaičiuojami delspinigiai.
- Teisminis išieškojimas: Skola priteisiama per teismą, o vėliau išieškoma antstolių (gali būti areštuojamos sąskaitos ar turtas).
Todėl paslaugų teikimo tęstinumas yra skirtas ne skolininkui apsaugoti, o užtikrinti viso pastato techninę būklę ir saugumą, kad nenukentėtų kiti namo gyventojai.
Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip oficiali teisinė konsultacija.
Šaltiniai:
[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis. 1 dalis.
[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.76 straipsnis.
[3] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 29 straipsnis. 1 dalis.
Susiję atsakymai
- Ką daryti, jei pats negaliu laiku sumokėti DNSB įmokų?
- Kokie yra maksimalūs įstatyminiai delspinigiai už DNSB paslaugas?
- Ar galima atsisakyti mokėti DNSB kaupiamąsias įmokas?
- Ar DNSB bendrija gali perimti butą už skolas?
- Ką daryti, jei DNSB butas parduodamas varžytinėse?
- Kas moka antstolio vykdymo išlaidas – DNSB bendrija ar skolininkas?
- Kaip elgtis su piktybiniu DNSB nemokėtoju, kuris ignoruoja laiškus?