Kokie yra maksimalūs įstatyminiai delspinigiai už DNSB paslaugas?
Laiku nesumokėjus už Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) paslaugas ar kaupiamąsias įmokas, skolininkui gali būti skaičiuojami delspinigiai arba palūkanos. Svarbu žinoti, kad konkretus „lubų“ dydis nėra įrašytas kaip vienas skaičius įstatyme, tačiau jis yra ribojamas protingumo kriterijais ir Civilinio kodekso normomis.
Įstatyminės palūkanos (kai nėra sutarta kitaip)
Jeigu bendrijos įstatuose arba narių susirinkimo sprendimuose nėra nustatytas konkretus delspinigių dydis, taikomos įstatyminės palūkanos. Pagal Civilinį kodeksą, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas [1].
Sutartiniai delspinigiai (nustatomi bendrijos)
Bendrija savo įstatuose arba visuotinio susirinkimo sprendimu gali nustatyti kitokį delspinigių dydį (pvz., 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną). Tai laikoma netesybomis (bauda, delspinigiais), kurios skirtos paskatinti skolininką įvykdyti prievolę [2].
Ar yra maksimali riba?
Nors bendrija turi teisę nusistatyti savo delspinigių dydį, jis negali būti neprotingai didelis. Civilinis kodeksas numato saugiklį: jeigu netesybos (delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti [3].
Tai reiškia, kad:
- Bendrija negali vienašališkai nustatyti neadekvačių, lupikiškų delspinigių (pvz., 1 proc. už dieną).
- Teismų praktikoje dažniausiai protingais laikomi 0,02 proc. delspinigiai už dieną (tai sudaro apie 7,3 proc. per metus).
- Netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo, sumą [3].
Šaltiniai:
[1] CIVILINIS KODEKSAS, 6.210 straipsnis (1 dalis).
[2] CIVILINIS KODEKSAS, 6.71 straipsnis.
[3] CIVILINIS KODEKSAS, 6.73 straipsnis (2 dalis).