Kaip DNSB sprendžia dėl draudiminių įvykių ir žalos administravimo?
Nors Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja specifinių procedūrų su draudimo bendrovėmis, jis aiškiai nustato tvarką, kaip bendrijoje priimami sprendimai dėl žalos atlyginimo, nuostolių dengimo bei techninės priežiūros organizavimo. Tai yra pagrindas, kuriuo remiantis administruojami ir draudiminiai įvykiai.
Sprendimų priėmimas dėl nuostolių ir žalos
Aukščiausias bendrijos organas – visuotinis narių susirinkimas – turi išimtinę teisę spręsti finansinius klausimus, susijusius su nenumatytais atvejais. Būtent visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo [1]. Tai reiškia, kad įvykus incidentui (pvz., vamzdyno avarijai), jei išlaidos nėra padengiamos draudimo ar kaupiamųjų lėšų ribose, dėl papildomų lėšų skyrimo sprendžia savininkai.
Taip pat susirinkimas tvirtina bendrą bendrijos administravimo būdą bei bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir naudojimo organizavimo tvarką [2].
Pirmininko ir valdybos atsakomybė
Už praktinį sprendimų įgyvendinimą ir kasdienę veiklą atsako bendrijos pirmininkas (arba valdyba). Jo pareiga yra organizuoti pastato ir jo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą [3]. Į tai įeina:
- Techninės priežiūros dokumentų pildymas ir tvarkymas;
- Reagavimas į avarijas ar gedimus;
- Bendravimas su paslaugų teikėjais (įskaitant draudimo brokerius ar administratorius, jei tokie pasitelkti).
Savininkų teisės ir pareigos avarijų atveju
Siekiant sklandžiai administruoti įvykius (pvz., gaisrą ar inžinerinių tinklų avariją), įstatymas įpareigoja savininkus bendradarbiauti. Kiekvienas savininkas privalo pranešti bendrijos pirmininkui arba įgaliotiniui telefono numerį, kuriuo būtų galima susisiekti kilus gaisrui ar avarijai, kad būtų užtikrintas patekimas į patalpas [4].
Ypatingais atvejais, norint išvengti žalos arba pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams (pvz., trūkus vamzdžiui), savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo. Vėliau jis gali reikalauti iš kitų savininkų atlyginti patirtas išlaidas proporcingai jų daliai [5].
Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir parengta vadovaujantis nurodytais teisės aktais.
Šaltiniai:
[1] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 10 straipsnis, 1 dalis, 17 punktas.
[2] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 10 straipsnis, 1 dalis, 4 punktas.
[3] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis, 6 dalis, 9 punktas.
[4] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 3 dalis, 5 punktas.
[5] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 4 dalis, 6 punktas.
Susiję atsakymai
- Kas atsako už vandens nuotėkį bendrose patalpose?
- Ar DNSB privalo turėti draudimą?
- Ar galima naudoti DNSB kaupiamąsias lėšas avarijai likviduoti be balsavimo?
- Kas bendrauja su draudimo bendrove įvykus žalai?
- Kas atsako, jei DNSB laiku nepašalina avarinės situacijos?
- Kaip DNSB sprendžia dėl avarinių tarnybų iškvietimo tvarkos?