Kaip paskirstyti kaštus už avarinį gyvatuko remontą naktį DNSB name?

Atnaujinta: 11/17/58057
Jei gyvatukas yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis, avarinio remonto išlaidas privalo apmokėti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų turimam plotui, nepriklausomai nuo to, kuriame bute įvyko avarija. - BNR.LT

Įvykus avarijai naktį, ypač trūkus „gyvatukui“ (rankšluosčių džiovintuvui), būtina skubiai šalinti gedimą, kad būtų išvengta didesnės žalos. Dažnai kyla ginčų, kas turi apmokėti sąskaitą – buto, kuriame įvyko nelaimė, savininkas ar visa bendrija. Atsakymas priklauso nuo to, kam nuosavybės teise priklauso šis įrenginys.

Ar gyvatukas yra bendra nuosavybė?

Pagal galiojančius teisės aktus, pastato bendrojo naudojimo inžinerinėms sistemoms priskiriama pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga. Įstatymas specifiškai nurodo, kad prie bendrųjų inžinerinių sistemų priskiriami šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai, radiatoriai, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai bei rankšluosčių džiovintuvai [1].

Tai reiškia, kad jei gyvatukas yra prijungtas prie bendros karšto vandens cirkuliacinės ar šildymo sistemos (nėra elektrinis, įjungiamas į rozetę), jis laikomas visų namo savininkų bendrąja daline nuosavybe, o ne konkretaus buto savininko asmeniniu turtu [2].

Kaip paskirstomos remonto išlaidos?

Kadangi toks gyvatukas yra bendroji nuosavybė, galioja bendra taisyklė: butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti [3]. Tai reiškia:

  • Visi moka už visus. Sąskaita už avarinį remontą (net ir atliktą nakties tarifu) negali būti pateikta tik to buto, kuriame trūko vamzdis, savininkui.
  • Proporcingumas. Išlaidos paskirstomos ne „po lygiai“ kiekvienam butui, o proporcingai kiekvieno savininko turimam nuosavybės plotui bendrojoje nuosavybėje.

Išimtis dėl kaltės

Visa bendrija moka už remontą tik tuo atveju, jei avarija įvyko dėl įrangos susidėvėjimo ar kitų objektyvių priežasčių. Jei nustatoma, kad konkretus savininkas savavališkai keitė, gadino ar netinkamai eksploatavo bendrąją inžinerinę įrangą (pvz., be leidimo pakeitė gyvatuką į neleistino galingumo ar tipo), žalos atlyginimo ir remonto išlaidas galima išieškoti iš kaltojo asmens civiline tvarka.

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 15 dalis, 2 punktas.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

Susiję atsakymai