Kaip paskirstoma DNSB prievolė mokėti nario mokesčius nuosavybės teisės perėjimo metu?

Iš karto svarbiausia: pateiktuose Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo straipsniuose nėra atskiros nuostatos, kuri pasakytų, kaip nario mokesčio (įmokų) prievolė dalijama tarp buto pardavėjo ir pirkėjo ar ar skola „persikelia“ naujam savininkui. Todėl konkretaus atsakymo apie skolos perėmimą iš šių dokumentų pateikti negalima – tai reikia tikrinti bendrijos įstatuose ir kituose teisės aktuose (pvz., Civiliniame kodekse).

Ką iš turimų normų vis dėlto galima pasakyti

Bendrijos narys – tai buto ar kitų patalpų savininkas, t. y. asmuo, kuriam patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios dalinės nuosavybės dalį[1]. Vadinasi, narystė ir su ja susijusios pareigos yra susietos su nuosavybe, o ne su asmeniu.

Tai patvirtina ir kitos normos: bendrijos steigėjai (savininkai) tampa įsteigtos bendrijos nariais[2], o prisijungę prie veikiančios bendrijos savininkai įgyja tos bendrijos narių teises ir pareigas[3]. Įstatymas apskritai reglamentuoja būtent butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių – teises ir pareigas[4].

Kur ieškoti konkrečios tvarkos

Bendrijos įstatuose privalo būti nustatyta bendrijos narių sąrašo sudarymo ir keitimo tvarka bei savininkų įstojimo į bendriją ir išstojimo iš jos tvarka ir sąlygos[5]. Būtent pagal šias įstatų nuostatas praktiškai ir fiksuojama, nuo kada naujasis savininkas įtraukiamas į narių sąrašą. Įstatuose taip pat turi būti nurodyta bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka, o kai bendrija steigiama naujiems bendrosios dalinės nuosavybės objektams sukurti – įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai[5].

Pačias įmokas tvirtina bendrijos narių visuotinis susirinkimas: jis tvirtina administravimo, bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir kitoms išlaidoms skirtų įmokų tarifus, įmokas ar jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam atnaujinimo fondui, taip pat kitas su administravimu ir bendrojo naudojimo objektų naudojimu bei priežiūra susijusias įmokas[6]. Taigi konkretus mokėjimo momentas, periodas ir tvarka matyti iš susirinkimo sprendimų ir įstatų.

Papildomai: bendrijos veiklai mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos dėl paprastojo turto administravimo[7] – tai reiškia, kad prievolių klausimai gali būti sprendžiami ir pagal Civilinio kodekso normas, kurių čia nepateikta.

Ką daryti praktiškai

• Prieš pirkimą paprašykite bendrijos pirmininko (valdybos) rašytinės pažymos apie to buto įmokų būklę ir įsiskolinimą konkrečiai datai – bendrija veikia ir įgyja bei prisiima pareigas per savo valdymo organus[8].
• Paprašykite bendrijos įstatų ir patikrinkite narių sąrašo keitimo bei įstojimo–išstojimo nuostatas[5], taip pat visuotinio susirinkimo patvirtintus įmokų tarifus[6].
• Pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai susitarkite, kas apmoka įmokas iki nuosavybės perėjimo dienos ir kas – po jos, bei kas atsako už esamą įsiskolinimą.
• Po sandorio nedelsdami raštu informuokite bendrijos pirmininką apie savininko pasikeitimą ir datą, kad būtų atnaujintas narių sąrašas ir teisingai paskirstytos įmokos.
• Jei kyla ginčas dėl sumų – bendrijose, kuriose daugiau kaip šimtas narių, veikia ginčų nagrinėjimo komisija ar ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos tai sudaro savo pasirinkimu[8].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir parengta tik pagal aukščiau nurodytas Bendrijų įstatymo nuostatas. Konkrečiu atveju (ypač dėl skolos perėmimo) verta pasitikrinti Civilinio kodekso normas ir pasikonsultuoti su teisininku.