Kaip DNSB turi elgtis, jei valdybos narys turi asmeninį interesą siūlomame rangovo pasirinkime?

Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) valdymas remiasi pasitikėjimo principu. Tiek bendrijos pirmininkas, tiek valdybos nariai privalo veikti tik bendrijos, o ne savo asmeniniais interesais. Situacija, kai valdybos narys turi asmeninį suinteresuotumą (pavyzdžiui, rangovas yra jo giminaitis arba jis pats yra susijęs su siūloma įmone), vadinama interesų konfliktu.

Civilinis kodeksas numato griežtas taisykles, kaip tokiais atvejais privalo elgtis juridinio asmens (šiuo atveju – bendrijos) valdymo organo narys.

Privaloma pareiga – informuoti

Svarbiausia taisyklė – skaidrumas. Valdybos narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrijos interesams ^[1].

Jei valdybos narys turi asmeninį interesą (pvz., siūlomas rangovas yra jo sutuoktinis, verslo partneris ar jis pats), jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems valdybos nariams arba, jei valdybos nėra – bendrijos nariams (savininkams) apie šias aplinkybes ^[2].

Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į posėdžio protokolą, nurodant intereso pobūdį ir, jei įmanoma, vertę ^[2].

Draudimas priimti sprendimus

Vien informavimo nepakanka. Valdymo organo narys (valdybos narys ar pirmininkas) negali naudoti bendrijos turto ar informacijos asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be bendrijos narių sutikimo ^[3].

Tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo privalo nusišalinti nuo sprendimo priėmimo procedūros:

• Jis negali balsuoti už rangovo pasirinkimą.
• Jis neturėtų dalyvauti diskusijose, kuriose vertinami pasiūlymai, kad nedarytų įtakos kitiems nariams.

Atsakomybė už taisyklių pažeidimą

Jei valdybos narys nuslepia interesų konfliktą ir dalyvauja priimant sprendimą, kuris vėliau pasirodo nenaudingas bendrijai (pvz., parinktas brangesnis rangovas), jis asmeniškai atsako už padarytą žalą.

Įstatymas numato, kad valdymo organo narys, netinkamai vykdantis savo pareigas (įskaitant pareigą vengti interesų konflikto), privalo visiškai atlyginti bendrijai padarytą žalą ^[4]. Be to, toks sandoris gali būti ginčijamas teisme.

Praktiniai žingsniai bendrijai

1. Deklaravimas. Prieš svarstant rangovo klausimą, pirmininkas turėtų paklausti, ar kas nors iš valdybos turi asmeninių ryšių su kandidatais.
2. Protokolavimas. Jei interesas yra, tai privalo būti aiškiai užfiksuota protokole: „Narys X informavo apie ryšius su įmone Y ir nusišalino nuo balsavimo“.
3. Sprendimas. Sprendimą priima tik nešališki valdybos nariai. Jei dėl nusišalinimo nelieka kvorumo, sprendimą turėtų priimti visuotinis savininkų susirinkimas.

Pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 2.87 straipsnis, 3 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 2.87 straipsnis, 5 dalis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 2.87 straipsnis, 4 dalis.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 2.87 straipsnis, 7 dalis.