Kaip apsaugoti DNSB gyvatuką nuo elektrocheminės korozijos ir klajojančių srovių?

Atnaujinta: 11/17/58057
Efektyvi DNSB gyvatukų apsauga nuo korozijos užtikrinama per tinkamą inžinerinių sistemų potencialų išlyginimą, įžeminimo taisyklių laikymąsi ir reguliarią bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. - BNR.LT

Daugiabučių namų gyventojai neretai susiduria su greitu rankšluosčių džiovintuvų (vadinamųjų „gyvatukų“) prakiurimu, kurį sukelia elektrocheminė korozija. Šis procesas dažniausiai vyksta dėl pažeistos pastato elektros potencialų išlyginimo sistemos arba neteisėtų veiksmų su vidiniais elektros tinklais, todėl tinkama inžinerinių sistemų priežiūra yra būtina kiekvieno savininko ir bendrijos pareiga [1].

Gyvatukas kaip bendrojo naudojimo sistemos dalis

Daugiabučiame name karšto vandens cirkuliacinė sistema, įskaitant ir prie jos prijungtus „gyvatukus“, dažniausiai priskiriama pastato bendrojo naudojimo inžinerinėms sistemoms. Pagal galiojančius teisės aktus, tokios sistemos apima tinklus iki butų atšakų, o tam tikrais atvejais ir pačius džiovintuvus, jei jie yra neatsiejama cirkuliacinio kontūro dalis [1]. Tai reiškia, kad visi butų savininkai privalo proporcingai prisidėti prie šių objektų išlaikymo ir saugaus eksploatavimo [2].

Korozijos priežastys: klajojančios srovės ir potencialų skirtumas

Elektrocheminė korozija atsiranda tada, kai tarp džiovintuvo ir kitų inžinerinių sistemų susidaro elektros potencialų skirtumas. Tai dažniausiai nutinka dėl šių priežasčių:

  • Neteisėtas įžeminimas: Draudžiama naudoti pastato inžinerinius tinklus (vandentiekio ar šildymo vamzdynus) kaip elektros prietaisų apsauginį įžeminimą. Tokie veiksmai sukelia klajojančias sroves, kurios tiesiogiai „graužia“ metalą.
  • Sistemos vientisumo pažeidimas: Kai butų savininkai, remontuodami butus, metalinius vamzdžius pakeičia plastikiniais, neįrengdami specialių elektrinį laidumą užtikrinančių jungčių (tiltelių), nutrūksta natūralus potencialų išlyginimo kontūras.

Visi vidaus tinklo pertvarkymai, kurie gali turėti įtakos elektros saugumui ar bendroms sistemoms, turi būti atliekami savininkų lėšomis ir laikantis nustatytų taisyklių [3].

Privaloma techninė priežiūra ir patikros

Siekiant išvengti avarijų ir korozijos, pastato valdytojas (bendrija) privalo organizuoti reguliarias technines apžiūras. Statybos techninis reglamentas numato, kad:

  1. Kasmetinės apžiūros: Mažiausiai kartą per metus turi būti atliekama išsami inžinerinės įrangos apžiūra, kurios metu tikrinama sistemų būklė ir nustatomi defektai [4].
  2. Nuolatiniai stebėjimai: Vizualiai tikrinamos bendrojo naudojimo konstrukcijos ir sistemos, siekiant pastebėti pirmuosius korozijos ar nuotėkio požymius [4].

Ką daryti, norint apsaugoti turtą?

Siekdami apsaugoti savo ir kaimynų turtą, gyventojai turėtų imtis šių žingsnių:

  • Patikrinti potencialų išlyginimą: Jei kaimynai pasikeitė vamzdynus į plastikinius, būtina užtikrinti, kad bendrijos pasamdytas specialistas patikrintų, ar nepažeistas pastato įžeminimo kontūras.
  • Vengti savavališkų pakeitimų: Nekeisti „gyvatuko“ tipo ar vietos be suderinto projekto, nes tai gali išderinti visą pastato cirkuliacinę sistemą.
  • Inicijuoti auditą: Jei gyventojai skundžiasi dažnais „gyvatukų“ gedimais, bendrijos pirmininkas privalo organizuoti inžinerinių sistemų auditą priežastims nustatyti.

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 15 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO ĮSAKYMAS Nr. 1-38 DĖL ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO, 72 punktas.

[4] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 39.1.1, 91 punktai.

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai