Ar DNSB gali sulaikyti gyventojo turtą dėl negrąžintų lėšų ar ginčo?

Atnaujinta: 2/1/2026
DNSB neturi teisės savavališkai sulaikyti ar perimti gyventojo asmeninio turto dėl skolų ar ginčų, nebent tas turtas teisėtai jau yra bendrijos valdyme, o skolos išieškojimas privalo būti vykdomas tik teisiniu keliu per teismą ir antstolius. - BNR.LT

Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) ir jų pirmininkai dažnai susiduria su nemokiais ar bendrijos tvarką pažeidžiančiais gyventojais. Kyla klausimas, ar bendrija gali imtis „tiesioginių“ priemonių – sulaikyti gyventojo automobilį, neleisti išsivežti daiktų ar kitaip apriboti disponavimą asmeniniu turtu, kol nebus padengta skola.

Atsakymas yra vienareikšmis: savavališkas gyventojo turto sulaikymas ar perėmimas, neturint tam teisinio pagrindo, yra neteisėtas. Lietuvos teisės aktai numato griežtas sąlygas, kada kreditorius gali pasinaudoti daikto sulaikymo teise.

Daikto sulaikymo teisė: kada ji galima?

Civilinis kodeksas numato daikto sulaikymo teisę kaip vieną iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę [1]. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir jai taikomos griežtos sąlygos:

  • Teisėtas valdymas. Sulaikyti galima tik tą daiktą, kurį kreditorius (šiuo atveju – bendrija) valdo teisėtai [2]. Tai reiškia, kad daiktas turi būti patekęs į bendrijos rankas teisėtu būdu (pvz., buvo perduotas saugoti, remontuoti ar pan.). Jei bendrija daiktą (pvz., automobilį, dviratį, baldus) paima ar užrakina savavališkai, ji nėra teisėtas valdytojas, todėl sulaikymo teisė neatsiranda.
  • Reikalavimo teisė. Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas [2].

Daugiabučių bendrijų atveju gyventojų asmeninis turtas (automobiliai kieme, daiktai butuose ar sandėliukuose) nėra perduotas bendrijai valdyti. Todėl bendrija neturi teisinio pagrindo šį turtą sulaikyti.

Savavaldžiavimo rizika

Bet koks bandymas jėga ar apgaule užvaldyti, užrakinti ar sulaikyti gyventojo turtą, nesant aukščiau minėtų sąlygų, gali būti laikomas savavaldžiavimu. Civilinis kodeksas draudžia piktnaudžiauti teise ir pažeisti kitų asmenų teises [3].

Be to, DNSB įstatymas aiškiai apibrėžia bendrijos funkcijas – bendrojo naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą [4]. Įstatymas nesuteikia bendrijai policijos ar antstolio įgaliojimų areštuoti ar sulaikyti asmeninį turtą.

Teisėtas skolos išieškojimo kelias

Jei gyventojas nemoka mokesčių ar kaupiamųjų lėšų, bendrija privalo vadovautis teisėtais skolų išieškojimo būdais:

  1. Raginimai. Pirmiausia bandoma susitarti gražiuoju, siunčiami priminimai.
  2. Teisminis išieškojimas. Jei skolininkas nemoka, bendrija turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.
  3. Antstoliai. Tik teismui priteisus skolą ir išdavus vykdomąjį dokumentą, išieškojimą vykdo antstoliai. Tik antstolis turi teisę areštuoti turtą ar lėšas sąskaitose [5].

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 6.69 straipsnis. Sulaikymo teisė.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.229 straipsnis. Daikto sulaikymo teisės turinys.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 1.137 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas.

[4] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 4 straipsnis. Bendrijos steigimo pagrindai.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 4.192 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo.

Ši informacija yra bendro pobūdžio teisinė konsultacija ir rekomendacija.

Susiję atsakymai