Parašų rinkimas dėl asocialaus kaimyno iškeldinimo: teisinė realybė

Daugiabučių bendruomenėse dažnai kyla mitas, kad surinkus daugumos kaimynų parašus, galima priverstinai iškeldinti triukšmaujantį, šiukšlinantį ar kitaip asocialų kaimyną. Teisinė realybė yra sudėtingesnė: Lietuvos teisės aktai griežtai saugo privačią nuosavybę, todėl „balsavimas“ dėl iškeldinimo tiesioginės teisinės galios neturi. Tačiau situacija iš esmės skiriasi priklausomai nuo to, ar probleminis kaimynas yra buto savininkas, ar nuomininkas.

1. Jei kaimynas yra nuomininkas (savivaldybės ar privatus)

Tai yra palankiausia situacija bendruomenei. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato aiškų mechanizmą nuomosirčiai nutraukti, jei nuomininkas elgiasi netinkamai. Įstatymas nurodo, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami, jei jie „ardo ar gadina gyvenamąją patalpą“ arba „netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi“ ^[1].

Šiuo atveju kaimynų parašai ir policijos iškvietimų registrai tampa esminiu įrodymu nuomotojui (pvz., savivaldybei, jei tai socialinis būstas, arba privataus buto savininkui), kad sutartis privalo būti nutraukta.

2. Jei kaimynas yra buto savininkas

Iškeldinti savininką yra teisiškai labai sudėtinga. Konstitucija ir Civilinis kodeksas garantuoja nuosavybės neliečiamumą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus labai retus, įstatymų numatytus atvejus ^[2].

Lietuvoje (skirtingai nei kai kuriose kitose ES šalyse) nėra įstatymo, leidžiančio bendrijai priverstinai parduoti nario butą vien dėl asocialaus elgesio. Parašų rinkimas šiuo atveju tiesiogiai nieko neišspręs.

Galimi teisiniai sprendimo būdai prieš savininką

Nors tiesioginis „iškeldinimas parašais“ negalimas, bendruomenė gali imtis kitų teisinių priemonių, kurios netiesiogiai gali priversti asmenį išsikraustyti:

• Administracinės baudos: Nuolatinis policijos kvietimas ir protokolų rašymas už viešosios tvarkos pažeidimus.
• Skolų išieškojimas: Dažnai asocialūs asmenys nemoka mokesčių bendrijai ar komunalinių mokesčių. Susidarius skoloms, antstoliai gali areštuoti ir parduoti butą varžytynėse skoloms padengti. Tai yra realiausias būdas, kaip asmuo gali netekti nuosavybės – ne dėl elgesio, bet dėl skolų.
• Civilinis ieškinys: Kaimynai gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (pvz., užlieta, apgadinta bendroji nuosavybė, parazitų platinimas) ir reikalauti, kad kaimynas pašalintų pažeidimus.

Apibendrinant: jei kaimynas yra nuomininkas – parašus rinkti verta ir juos reikia teikti nuomotojui reikalaujant nutraukti sutartį. Jei kaimynas savininkas – parašai tėra moralinio spaudimo priemonė arba įrodymas policijai, tačiau tiesioginio iškeldinimo jie negarantuoja.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 6.611 straipsnis.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 4.93 straipsnis.