Namų valdos statusas sodininkų bendrijoje: privalumai ir finansiniai įsipareigojimai

Nors sąvoka „namų valda“ teisiškai dažniausiai siejama su gyvenamosios paskirties žeme, sodininkų bendrijose (SB) sklypai dažniausiai yra žemės ūkio paskirties. Visgi, įstatymai leidžia soduose statyti gyvenamuosius namus ir juose deklaruoti gyvenamąją vietą, o tai suteikia savininkams specifinių privalumų, lyginant su įprastais gyvenamaisiais kvartalais, tačiau kartu sukuria ir finansinių prievolių bendrijai.

Pagrindinis privalumas – statybos galimybės

Vienas ryškiausių privalumų turint sklypą sodininkų bendrijoje yra supaprastinta statybos tvarka. Sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų bei nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ^[1]. Tai reiškia, kad norint statyti gyvenamąjį namą, nebūtina atlikti sudėtingų ir brangių procedūrų žemės paskirčiai keisti iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją).

Mokesčiai ir finansiniai įsipareigojimai

Gyvenant sodininkų bendrijoje, finansinės prievolės priklauso nuo to, ar sklypo savininkas yra bendrijos narys, ar tik sklypo savininkas (ne narys). Svarbu suprasti, kad atsisakymas stoti į bendriją neatleidžia nuo mokesčių už infrastruktūrą.

1. Bendrijos narių mokėjimai

Bendrijos nariai moka nario mokestį. Tai yra bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti ^[2]. Taip pat nariai gali mokėti tikslinius įnašus, kurie skirti bendrojo naudojimo objektams (pvz., keliams, vandentiekio sistemoms) sukurti ar pagerinti ^[3].

2. Ne narių mokėjimai

Asmenys, kurie nėra bendrijos nariai, bet mėgėjų sodo teritorijoje nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą, pagal įstatymą yra vadinami „kitais asmenimis“ ^[4]. Jie neprivalo mokėti nario mokesčio, tačiau privalo atsiskaityti su bendrija už jiems suteiktas paslaugas ir naudojimąsi bendra infrastruktūra.

Ne nariai privalo mokėti proporcingai pagal jiems tenkančias išlaidas už:

• Bendrojo naudojimo objektų (kelių, vandentiekio ir kt.) eksploataciją;
• Bendrojo naudojimo žemės tvarkymą;
• Bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą;
• Įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu ^[5].

Bendrosios infrastruktūros naudojimas

Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendromis lėšomis ar jėgomis sukurti objektai: keliai, vandentiekio ir nuotekų tinklai, tvoros, vartai ir kita inžinerinė įranga ^[6]. Todėl tiek nariai, tiek ne nariai, naudodamiesi šia infrastruktūra (pvz., važiuodami bendrijos keliais iki savo namų), privalo prisidėti prie jos išlaikymo.

Šaltiniai:

[1] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 6 straipsnis, 9 dalis.

[2] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 1 dalis.

[3] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 9 dalis.

[4] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 2 dalis.

[5] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 7 straipsnis, 5 dalis.

[6] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 7 straipsnis, 1 dalis.