Lietaus vandens nuvedimas į kaimyno sklypą: teisiniai ginčų sprendimo būdai

Atnaujinta: 11/18/58057
Ginčai dėl netinkamo lietaus vandens nuvedimo sprendžiami vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis dėl nuosavybės teisių apsaugos ir Statybos techninio reglamento reikalavimais statinių priežiūrai. - BNR.LT

Lietaus vandens nuvedimas į kaimyno sklypą yra viena dažniausių kaimynų konfliktų priežasčių. Lietuvos teisės aktai griežtai reglamentuoja, kad statinių naudojimas ir priežiūra neturi pažeisti trečiųjų asmenų interesų ar daryti jiems žalos. Jei kaimyno stogo ar kiemo vanduo teka į jūsų valdas, tai yra jūsų nuosavybės teisių pažeidimas.

Savininko pareigos ir atsakomybė

Kiekvienas statinio savininkas privalo užtikrinti, kad jo turtas (pastatai, inžineriniai įrenginiai) būtų naudojamas nepažeidžiant kaimyninių sklypų savininkų teisių [1]. Civilinis kodeksas numato, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (pavyzdžiui, sklypo užpylimą) [2].

Statinių techninė priežiūra

Statybos techninis reglamentas įpareigoja statinių naudotojus nuolat prižiūrėti vandens pašalinimo įrenginius. Privaloma užtikrinti, kad:

  • Būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos) [3].
  • Statinio sklype būtų prižiūrimos paviršinio ir gruntinio vandens nuleidimo sistemos [4].

Tai reiškia, kad kaimynas privalo įsirengti ir prižiūrėti lietaus nuvedimo sistemą (latakus, lietvamzdžius) taip, kad vanduo nepatektų ant jūsų žemės ar pastatų.

Sodininkų bendrijų specifika

Sodininkų bendrijose galioja papildomas reikalavimas – sodo sklype pastatai ir inžineriniai statiniai turi būti statomi taip, kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui [5]. Jei statinys stovi arčiau nei 3 metrai nuo ribos (ar inžinerinis statinys arčiau nei 1 metras), jis vis tiek neturi tapti žalos šaltiniu (pvz., perteklinio vandens nuvedimo į kaimyno pusę priežastimi).

Ką daryti, jei kaimynas nesiima veiksmų?

Jei geranoriškai susitarti nepavyksta, rekomenduojama laikytis šios sekos:

  1. Užfiksuokite faktus. Nufotografuokite ar nufilmuokite bėgantį vandenį, telkšančias balas ar padarytą žalą (išplautą gruntą, drėkstančią sieną).
  2. Kreipkitės į savivaldybę. Savivaldybės administracija atlieka statinių naudojimo priežiūrą. Galite pateikti skundą dėl to, kad kaimynas netinkamai prižiūri savo statinį (nesutvarkyta lietaus nuvedimo sistema), kas pažeidžia Statybos techninio reglamento reikalavimus [3].
  3. Ginkite teises teisme. Jei administracinės priemonės nepadeda, turite teisę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu, reikalaudami įpareigoti kaimyną susitvarkyti sistemą ir atlyginti padarytą žalą [2].

Atminkite, kad statinių savininkai privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl pastatų, statinių ar įrenginių trūkumų [6].

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.37 straipsnis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.98 straipsnis.

[3] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 13.2 papunktis.

[4] STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.07.03:2017, 30.1 papunktis.

[5] SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 6 straipsnio 7 dalies 1 punktas.

[6] CIVILINIS KODEKSAS, 6.266 straipsnis.

Susiję atsakymai