Kokie yra privalomi atstumai statant namą sodininkų bendrijos sklype pagal statybos techninius reglamentus?

Pagrindinę taisyklę nustato ne statybos techninis reglamentas, o Sodininkų bendrijų įstatymas: sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Visais atvejais statiniai neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojui[1].

Kada galima statyti arčiau ribos

Mažesniu nei nurodyta atstumu statyti galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko rašytinį sutikimą[1].

Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 detalizuoja, kada besiribojančių sklypų savininkų sutikimai privalomi: statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus; statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m, bet ne arčiau kaip 1 m nuo ribos, kai konstrukcijos taško aukštis (matuojant nuo žemės paviršiaus ties riba) yra didesnis už horizontalų atstumą iki ribos; taip pat statant pastatus arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos[2]. Šie atvejai išvardyti reglamento 7 priede[6].

Sutikimų nereikia rekonstruojant statinį, jei nemažinamas esamas atstumas nuo esamų konstrukcijų iki gretimo sklypo ribos arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais[2].

Tvoros ir atraminės sienelės

Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos (apšvietimo). Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančią tvorą, būtinas rašytinis kaimyno sutikimas. Statyti tvorą ant sklypo ribos (kai konstrukcijos peržengia ribą) galima tik turint rašytinį kaimyno arba bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo bendrojo naudojimo teritorijos aklina tvora leidžiama[1].

Reglamente detaliai nurodyta, kada reikia kaimyno sutikimo statant užtvarą prie ribos (arčiau kaip 1 m) – tai priklauso nuo tvoros pralaidumo (kiaurymių ploto) ir metamo šešėlio krypties: šiaurės kryptimi – jei kiaurymių mažiau nei 50 proc., rytų ar vakarų kryptimi – jei mažiau nei 25 proc. Atraminę sienelę statant savame sklype sutikimas reikalingas, jei sienelės aukštis ties riba didesnis už atstumą iki ribos[2].

Aukštis ir užstatymo tankis

Mėgėjų sodo sklype statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius: gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis – 8,5 m, priklausinio (pastato) didžiausias aukštis – 5 m. Maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams[1].

Sodo sklype galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius – nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, nekeičiant žemės paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų[1].

Medžiai ir krūmai

Atstumai nuo ribos taikomi ir želdiniams: aukštesni kaip 3 m medžiai – ne arčiau kaip 3 m nuo ribos (o šiaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m – tik su rašytiniu kaimyno sutikimu); žemaūgiai medžiai iki 3 m – ne arčiau kaip 2 m; krūmai – ne arčiau kaip 1 m. Arčiau sodinti galima tik turint rašytinį kaimyno sutikimą[1].

Kas nustato „norminius atstumus“

Normuojamus atstumus tarp statinių ir tarp statinių bei sklypo ribų nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose[3]. Be to, statinys turi būti statomas taip, kad nepablogėtų kaimynų turėtos sąlygos – statinių techninė būklė, patekimas į kelius, naudojimasis inžineriniais tinklais, natūralus patalpų apšvietimas, gaisrinė sauga[3]. Kaimynas taip pat turi teisę reikalauti, kad gretimame sklype nebūtų statomi statiniai, jeigu galima pagrįstai manyti, kad jie darys neigiamą neleistiną poveikį jo sklypui[8].

Kaip įforminti, kai statoma arčiau nei leidžiama

Jeigu statybai reikia statybą leidžiančio dokumento, iki prašymo pateikimo reikia gauti rašytinius pritarimus projektiniams pasiūlymams tų statinių savininkų (valdytojų, naudotojų), iki kurių statoma mažesniais nei norminiai atstumais[7]. Pranešant apie statybos pradžią pateikiami ir gretimo sklypo savininko sutikimai ar susitarimai, kai statiniai statomi mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat kitų statinių savininkų sutikimai, kai statoma mažesniais nei norminiai atstumais iki tų statinių[4].

Kai statybą leidžiantis dokumentas ir pranešimas apie statybos pradžią nereikalingi (pavyzdžiui, paprastesniems statiniams), statytojas privalo dar iki statybos pradžios pats gauti besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus bei žemės sklypo bendraturčių sutikimus, jei jie privalomi[5].

Ką daryti praktiškai

• Patikrinkite sklypo ribas kadastro duomenyse ir suplanuokite namą ne arčiau kaip 3 m nuo kiekvienos ribos[1].
• Jei projektas netelpa – iš anksto pasiimkite rašytinį kaimyno sutikimą (o prie bendro naudojimo teritorijos – bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą)[1].
• Patikrinkite, ar pastato aukštis neviršija 8,5 m, o ūkinio pastato – 5 m[1].
• Su projektuotoju pasitikslinkite užstatymo tankį pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus vienbučiams namams[1].
• Sutikimus gaukite raštu ir prieš pradedant darbus – vėliau jų prireiks teikiant dokumentus[4][5].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Konkrečiam sklypui gali būti taikomi papildomi reikalavimai (specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumentai, gaisrinės saugos atstumai), todėl prieš pradedant statybą verta pasitarti su projektuotoju ar savivaldybės architektūros skyriumi.