Kas yra aras kaip žemės ploto matavimo vienetas sodininkų bendrijos kontekste?

Svarbu iš karto pasakyti: pateiktuose teisės aktuose (Sodininkų bendrijų įstatyme, Žemės įstatyme) sąvoka „aras“ neapibrėžta ir kaip matavimo vienetas nenaudojama. Tai buitinis, šnekamojoje kalboje tarp sodininkų prigijęs ploto matas, o ne teisinė sąvoka. Todėl jo apibrėžimo įstatyme ieškoti neverta – ginčuose ir dokumentuose remiamasi oficialiai įregistruotu sklypo plotu.

Kas teisiškai reikšminga vietoje „arų“

Sodo sklypas – tai mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas[1]. Vadinasi, jūsų sklypo dydis yra tas, kuris nurodytas registre ir kadastro duomenyse, o ne tas, kurį „nuo seno“ vadina bendrijos nariai.

Sklypai mėgėjų sodo teritorijoje formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka; ženklinant sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, kviečiamas dalyvauti bendrijos pirmininkas ar valdybos įgaliotas atstovas[2].

Kur sklypo plotas turi realią įtaką

Mokėjimai bendrijai. Bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip[3]. Būtent todėl praktikoje įmokos dažnai skaičiuojamos „nuo aro“ – bet teisinis pagrindas yra sklypo dydis pagal registro duomenis, o įstatai gali nustatyti ir kitokią tvarką.

Žemės paskirtis. Mėgėjų sodo teritorija priskiriama žemės ūkio paskirties žemei[2], o pagal naudojimo būdą tokie sklypai skirstomi į mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus[4].

Sandoriai. Prie žemės sandorio privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama sandorio dalis[5]. Perkant ar parduodant sodo sklypą plotas imamas iš plano ir registro, o ne iš žodinio „turiu 6 arus“.

Atstumai ir statyba matuojami metrais

Įstatymas operuoja metrais, ne arais: pastatai statomi ne mažiau kaip 3 m nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažiau kaip 1 m; aukštaūgiai medžiai sodinami ne arčiau kaip 3 m, žemaūgiai – 2 m, krūmai – 1 m nuo sklypo ribos; sodo namo ar gyvenamojo pastato didžiausias aukštis – 8,5 m, priklausinio – 5 m[2].

Ką daryti praktiškai

• Patikrinkite tikslų savo sklypo plotą Nekilnojamojo turto registro išraše – tai vienintelis teisiškai reikšmingas skaičius[1].
• Jei bendrija įmokas skaičiuoja pagal plotą, pasitikrinkite bendrijos įstatus – įstatai gali nustatyti kitokį skaičiavimo būdą nei pagal sklypo dydį[3].
• Jei ribos ar plotas kelia abejonių, inicijuokite kadastrinius matavimus ir ribų ženklinimą; kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, būtina pakviesti bendrijos pirmininką ar jo įgaliotą atstovą[2].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.