Ką daryti mirus sodininkų bendrijos nariui?

Mirus sodo sklypo savininkui, kuris buvo sodininkų bendrijos narys, jo narystė bendrijoje nėra tiesiogiai paveldima – ji pasibaigia automatiškai mirties faktų ^[1]. Paveldėtojas paveldi nekilonjamąjį turtą (sklypą ir statinius), o kartu su juo perima ir tam tikras pareigas bendrijai, todėl būtina atlikti teisinius veiksmus tiek pas notarą, tiek bendrijoje.

Narystės pabaiga ir turto paveldėjimas

Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad narystė bendrijoje pasibaigia nariui mirus ^[1]. Tai reiškia, kad mirusiojo statusas „narys“ ne pereina vaikams ar sutuoktiniui automatiškai. Paveldėtojas tampa teisėtu sklypo savininku tik priėmęs palikimą ir įregistravęs nuosavybės teisę.

Palikimui priimti nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos (mirties momento), per kurį reikia kreiptis į notarą ^[2].

Paveldėtojo veiksmai bendrijoje

Sutvarkius paveldėjimo dokumentus, naujasis sklypo savininkas turi atlikti šiuos žingsnius:

1. Informuoti bendrijos pirmininką

Asmuo, įsigijęs (paveldėjęs) mėgėjų sodo teritorijoje esantį sklypą, privalo per 10 darbo dienų nuo nuosavybės teisės įgijimo apie tai raštu pranešti sodininkų bendrijos valdymo organui (pirmininkui arba valdybai) ^[3]. Tai būtina, kad bendrija galėtų atnaujinti narių ir sodininkų registrą.

2. Apsispręsti dėl narystės

Paveldėtojas turi dvi galimybes:

• Tapti bendrijos nariu. Tam reikia pateikti raštišką prašymą bendrijos valdybai ar pirmininkui. Įsigiję nuosavybę asmenys į bendrijos narius priimami, jei pateikia nuosavybės dokumentus ^[4].
• Būti ne nariu sodininku. Jei paveldėtojas nenori stoti į bendriją, jis vis tiek privalo laikytis bendrųjų tvarkos taisyklių ir mokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą bei paslaugas pagal bendrijos pateiktas sąskaitas ^[5].

Atsiskaitymas už skolas

Jei miręs narys turėjo skolų bendrijai (pvz., nesumokėti nario mokesčiai, tikslinės įmokos už kelius ar elektrą), šios prievolės nedingsta. Išstojęs (arba mirusio nario teises perėmęs) asmuo privalo atsiskaityti su bendrija pagal jos valdymo organo pateiktą sąskaitą ^[6]. Civilinis kodeksas taip pat nustato, kad įpėdinis paveldi ne tik turtą, bet ir mirusiojo turtines prievoles ^[2].

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Dėl konkrečių veiksmų rekomenduojama konsultuotis su teisininku ar bendrijos pirmininku.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 22 straipsnis, 1 dalis, 3 punktas.

[2] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 5.50 straipsnis (palikimo priėmimas) / 5.1 straipsnis (paveldėjimo samprata).

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 22 straipsnis, 2 dalis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 21 straipsnis, 1 dalis.

[5] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 7 straipsnis, 1 dalis.

[6] LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 22 straipsnis, 2 dalis.