Ar žemės sklypas sodininkų bendrijoje laikomas asmenine nario nuosavybe?

Taip – mėgėjų sodo sklypas nėra bendrijos turtas. Tai atskiras, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, kurį sodininkas valdo nuosavybės ar kitomis teisėmis. Bendrijai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik bendrojo naudojimo objektai (keliai, tinklai, bendrojo naudojimo žemė ir kt.).

Sodo sklypas – atskiras nuosavybės objektas

Mėgėjų sodo sklypas įstatyme apibrėžtas kaip mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas[1]. Pati mėgėjų sodo teritorija yra suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę[1]. Tą patį principą pakartoja ir teritorijos reguliavimas: mėgėjų sodo teritoriją sudaro nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomi sklypai plius bendrojo naudojimo žemė[2].

Vadinasi, jei sklypas jums įregistruotas nuosavybės teise, jis yra jūsų privatus turtas, o ne bendrijos ar visų narių bendras turtas.

Kas priklauso bendrijai ir visiems sodininkams

Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik tai, kas pastatyta ar įsigyta bendromis lėšomis: bendrojo naudojimo žemė su pastatais ir įrenginiais, vandentiekio, kanalizacijos, elektros, telekomunikacijų tinklai, keliai, melioracijos įrenginiai ir kita bendra inžinerinė įranga. Netgi jūsų sklype įrengti tokie objektai laikomi bendrais, jei jie susiję su visos sodo teritorijos inžinerinės įrangos veikimu ir nėra kitų asmenų nuosavybė[3].

Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, turtas taip pat gali priklausyti nuosavybės teise ir yra valdomas pagal įstatymus bei bendrijos įstatus[4] – bet tai bendrijos turtas, o ne narių sklypai.

Ką tai reiškia praktiškai

Savo sklypą galite laisvai perleisti – parduoti, padovanoti. Tačiau prieš tai reikia įvykdyti kelias pareigas:

• Pranešti bendrijai jos įstatuose nustatyta tvarka ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai; ši pažyma pateikiama notarui sudarant sandorį[5].
• Apie numatomą perleidimo sandorį ir išstojimą iš bendrijos pranešti bendrijos valdymo organui ne vėliau kaip prieš 10 dienų[6], taip pat atsiskaityti su bendrija pagal visas prievoles[6].
• Informuoti bendriją apie sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perėjimą tretiesiems asmenims[5].

Taip pat turite pareigą tinkamai naudoti ir prižiūrėti savo sklypą, nedaryti žalos kaimynams ir aplinkai, mokėti nario mokestį bei apmokėti dalį bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidų, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip[6].

Narystė bendrijoje ir nuosavybė – skirtingi dalykai

Nuosavybė į sklypą nepriklauso nuo narystės. Jei sklypą valdo keli fiziniai asmenys, bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų[7]. Sklypo savininkas gali ir visai netapti nariu arba iš bendrijos išstoti – tada jis laikomas „kitu asmeniu“, bet sklypas išlieka jo nuosavybė[1]. Tokie asmenys turi tokias pačias pareigas dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros kaip ir nariai[8].

Atkreipkite dėmesį: narystė bendrijoje pasibaigia, kai narys netenka nuosavybės ar kitų teisių, kurių pagrindu valdė sklypą[7]. Taip pat išstojus stojamieji įnašai, nario mokesčiai ar kitaip bendrijos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami[6].

Ką daryti toliau

• Patikrinkite Nekilnojamojo turto registro išrašą – jame matysite, ar sklypas registruotas jūsų nuosavybės teise, ar valdomas kita teise (pvz., nuomos).
• Jei sklypas dar nesuformuotas ar neįregistruotas, sklypų formavimas ir pertvarkymas mėgėjų sodo teritorijoje vyksta pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą[2].
• Prieš pardavimą iš karto kreipkitės į bendrijos pirmininką dėl pažymos apie atsiskaitymą[5].
• Norėdami sužinoti, kas laikoma bendrais objektais jūsų bendrijoje, paprašykite bendrojo naudojimo objektų aprašo – jį valdymo organas privalo sudaryti ir viešai paskelbti[3].

Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Konkrečioje situacijoje reikšmės gali turėti bendrijos įstatai bei registro duomenys, todėl esant ginčui verta pasikonsultuoti su teisininku.