Kokia yra DNSB steigimo tvarka jau pastatytuose daugiabučiuose namuose?

Bendriją gali steigti vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai. Viename pastate paprastai negali būti steigiama daugiau kaip viena bendrija, išskyrus atvejį, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas.[1]

Steigimą gali inicijuoti kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas, jų grupė, pastato statytojas ar jo įgaliotas atstovas, bendrojo naudojimo objektų administratorius arba savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo.[1]

Jeigu namą administruoja bendrojo naudojimo objektų administratorius, steigimo iniciatoriai ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomo steigiamojo susirinkimo turi apie tai raštu pranešti administratoriui ir (ar) pastato statytojui. Administratorius per 15 dienų nuo pranešimo gavimo turi pateikti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir savininkų sąrašą su jų adresais.[1]

2. Pasirengimas susirinkimui

Iniciatorius parengia pranešimą apie steigiamąjį susirinkimą, bendrijos įstatų projektą ir dokumentą, kuriuo savininkai gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę steigimo bei kitais darbotvarkės klausimais.[6]

Apie steigiamąjį susirinkimą visiems savininkams turi būti viešai pranešta ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Pranešime nurodomas steigimo tikslas, susirinkimo vieta, data ir laikas, taip pat pateikiama darbotvarkė ir įstatų projektas.[2]

3. Steigiamasis susirinkimas

Pirmasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų savininkų. Jei susirinkimas neįvyksta dėl nepakankamo dalyvių skaičiaus, pakartotinis susirinkimas gali būti šaukiamas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių; jis teisėtas, kai dalyvauja ne mažiau kaip ketvirtadalis visų savininkų.[2]

Savininkai gali iš anksto raštu pareikšti nuomonę dėl darbotvarkės klausimų. Tokie savininkai laikomi dalyvaujančiais susirinkime, o jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.[2]

Sprendimai priimami dalyvaujančių savininkų balsų dauguma. Pakartotiniame susirinkime sprendimams taip pat reikia ne mažiau kaip ketvirtadalio visų savininkų balsų. Kiekvienas savininkas turi vieną balsą, o bendraturčiams atstovauja vienas asmuo, turintis vieną balsą.[2]

Steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus ir išrinkti bendrijos valdymo organą. Susirinkimas taip pat gali išrinkti kitus bendrijos organus.[2]

Susirinkimas protokoluojamas. Protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos, jį pasirašo pirmininkas ir sekretorius, o prie jo pridedamas dalyvių sąrašas su parašais.[2]

4. Įstatai ir bendrijos organai

Įstatuose turi būti nurodytas bendrijos pavadinimas, teisinė forma, pastato ar pastatų adresai ir unikalūs numeriai, veiklos tikslai, narių sąrašo sudarymo tvarka, įstojimo ir išstojimo sąlygos, susirinkimų ir balsavimo tvarka, bendrijos organai, lėšų ir turto naudojimo bei kitos privalomos nuostatos.[3]

Steigiamos bendrijos įstatus pasirašo steigiamojo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Įstatai netenka galios, jeigu per 6 mėnesius nuo jų patvirtinimo steigiamajame susirinkime dienos nepateikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui.[3]

Bendrijos valdymo organas gali būti valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrijoje turi būti sudaryta revizijos komisija arba išrinktas revizorius; bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip 100 narių, turi būti sudaryta ir ginčų nagrinėjimo komisija arba išrinktas ginčus nagrinėjantis asmuo.[5]

5. Įregistravimas

Bendrija registruojama Juridinių asmenų registre. Prašymą teikia bendrijos pirmininkas arba valdyba, kartu pateikdami steigiamojo susirinkimo protokolą, dalyvių sąrašą, įstatus, taip pat savininkų, pritarusių bendrijos steigimui, sąrašą ir jų pritarimą patvirtinančius dokumentus.[4]

Registro tvarkytojas per 20 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų gavimo turi įregistruoti bendriją arba raštu nurodyti atsisakymo priežastis. Bendrija laikoma įsteigta ir juridinio asmens teises įgyja nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.[4]

Bendrijos steigimo dokumentų atitiktį įstatymams tvirtina notaras.[2]

6. Pasekmės įregistravus bendriją

Nuo bendrijos įregistravimo dienos baigiasi jungtinės veiklos sutartis ir bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimai. Administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo arba pastato statytojas per 30 dienų turi perduoti bendrijai nepanaudotas kaupiamąsias lėšas ir turimus pastato statybos bei techninės inventorizacijos dokumentus.[1]

Steigimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.[1]