Kaip išieškoti skolą iš DNSB kaimyno, kuris oficialiai niekur nedirba?

Atnaujinta: 11/17/58057
Nors kaimynas oficialiai nedirba, jis yra nekilnojamojo turto savininkas, todėl skola gali būti išieškoma nukreipiant išieškojimą į jo turtą (butą, automobilį ar kitas lėšas), vadovaujantis Civiliniu kodeksu. - BNR.LT

Dažna situacija daugiabučių bendrijose: kaimynas nemoka mokesčių, kaupiasi skola, o jis teisinasi, kad oficialiai niekur nedirba ir neturi pajamų. Svarbu suprasti, kad bedarbio statusas neatleidžia nuo prievolės mokėti mokesčius, o turimas nekilnojamasis turtas (butas) yra garantas, kad skola gali būti padengta.

Savininko pareiga mokėti mokesčius

Lietuvos teisės aktai griežtai reglamentuoja savininko pareigas. Pagal Civilinį kodeksą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas [1]. Tai reiškia, kad prievolė mokėti yra susieta su nuosavybės teise, o ne su asmens gaunamomis darbo pajamomis.

Taip pat savininkai privalo kaupti lėšas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus [2]. Šios pareigos yra imperatyvios (privalomos).

Išieškojimas iš nedirbančio asmens

Jei skolininkas neturi oficialaus darbo užmokesčio, tai nereiškia, kad jis neturi turto. Civilinėje teisėje galioja principas, kad asmuo už savo prievoles atsako visu savo turtu. Tai reiškia, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, gali nukreipti išieškojimą į:

  • Banko sąskaitose esančias lėšas;
  • Kilnojamąjį turtą (automobilį, brangius daiktus);
  • Nekilnojamąjį turtą (patį butą).

Net jei kaimynas gauna tik pašalpas, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas, arba visai neturi pajamų, skola niekur nedingsta. Ji auga (skaičiuojami delspinigiai), o galutiniame etape gali būti areštuojamas ir parduodamas iš varžytynių skolininko butas, kad būtų padengti įsiskolinimai bendrijai.

Rekomenduojami veiksmai bendrijai

  1. Raštiškas raginimas. Išsiųskite skolininkui registruotą laišką su raginimu padengti įsiskolinimą per protingą terminą (pvz., 30 dienų) ir įspėjimu apie kreipimąsi į teismą.
  2. Teisminis procesas. Jei skola nesumokama, bendrijos pirmininkas ar administratorius turi kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Dažniausiai pakanka supaprastintos procedūros (teismo įsakymo), kas yra greita ir pigiau kainuoja.
  3. Vykdymas. Gavus teismo sprendimą (vykdomąjį raštą), jį reikia perduoti antstoliui. Antstolis patikrins skolininko turtinę padėtį ir pradės priverstinį išieškojimą.

Svarbu nelaukti, kol skola taps beviltiška ar sueis senaties terminas (bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų [3], tačiau periodinėms išmokoms gali būti taikomas trumpesnis 5 metų terminas [4]).

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 4 dalis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 1.125 straipsnis, 1 dalis.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 1.125 straipsnis, 10 dalis.

Pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai