Kaip skaičiuojamas mokestis už gyvatuką DNSB, jei bute atliktas kapitalinis remontas?

Daugiabučių namų gyventojams atlikus buto kapitalinį remontą, kurio metu dažnai pertvarkoma vonios kambario įranga ar panaikinamas vadinamasis „gyvatukas“ (rankšluosčių džiovintuvas), kyla klausimas dėl mokesčio už šilumos energiją karšto vandens cirkuliacijai (šilumos palaikymą). Svarbu suprasti, kad šio mokesčio skaičiavimas priklauso ne tik nuo fizinio prietaiso buvimo, bet ir nuo teisinio inžinerinių sistemų statuso.

Šildymo ir karšto vandens sistema – bendroji nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, įskaitant vamzdynus ir radiatorius bei rankšluosčių džiovintuvus, yra laikomos bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis ^[1].

Civilinis kodeksas nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga ^[2]. Tai reiškia, kad visa sistema (vamzdynai, stovai, cirkuliacinės linijos) priklauso visiems savininkams proporcingai jų turimam plotui, o ne tik konkrečiam butui, kuriame ji yra.

Pareiga mokėti mokesčius

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas ^[3]. Ši pareiga išlieka net ir tuo atveju, jei savininkas tam tikra bendrosios nuosavybės dalimi nesinaudoja tiesiogiai, nes sistema užtikrina viso pastato funkcionavimą (pvz., temperatūros palaikymą vonios kambariuose, karšto vandens cirkuliaciją).

Kapitalinis remontas ir sistemų pertvarkymas

Jeigu atliekant kapitalinį remontą buvo pakeista ar demontuota bendrojo naudojimo inžinerinė įranga (pvz., „gyvatukas“), tokie veiksmai turi būti atlikti teisėtai. Savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės savo dalies ar atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ^[4].

Svarbu žinoti:

• Neteisėtas atjungimas: Jei „gyvatukas“ buvo nupjautas ar pakeistas elektriniu be suderinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas), teisiniu požiūriu laikoma, kad sistema nepakito. Tokiu atveju savininkas privalo ir toliau mokėti mokestį už karšto vandens cirkuliaciją taip pat, kaip ir kiti namo gyventojai.
• Teisėtas pertvarkymas: Jei inžinerinės sistemos pertvarkymas buvo atliktas parengus projektą, gavus statybą leidžiantį dokumentą (jei reikia) ir pakeitus pastato kadastrinius duomenis, mokestis perskaičiuojamas pagal pakitusius duomenis. Tačiau net ir tokiu atveju dažnai išlieka pareiga mokėti dalį mokesčio už bendrąją sistemos priežiūrą ir šilumos nuostolius trasose.

Savininko teisės ir pareigos

Buto savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą ^[5]. Tai reiškia, kad bendrija ar administratorius turi teisę tikrinti, ar „gyvatukas“ nėra savavališkai pakeistas, kas galėtų išbalansuoti visą namo sistemą.

Šaltiniai:

[1] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 2 straipsnis, 15 dalis, 2 punktas.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 1 dalis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 3 dalis.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 4.82 straipsnis, 2 dalis.

[5] CIVILINIS KODEKSAS, 4.83 straipsnis, 5 dalis.

Informacija yra rekomendacinio pobūdžio.