Kaip įteisinti servitutą privažiavimui prie daugiabučio namo?

Atnaujinta: 11/17/58057
Servitutas privažiavimui įteisinamas šalių susitarimu pas notarą arba, nepavykus susitarti, teismo sprendimu, kai tai yra vienintelis būdas užtikrinti tinkamą pastato naudojimą. - BNR.LT

Jei daugiabutis namas neturi tiesioginio privažiavimo iš viešojo kelio ir į jį galima patekti tik kertant kaimyninį žemės sklypą, būtina nustatyti kelio servitutą. Tai teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) siekiant užtikrinti savo daikto (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą [1]. Servitutas gali būti nustatomas pėsčiųjų takui, transporto priemonėms važiuoti ar abiem tikslams [2].

Servituto nustatymo būdai

Civilinis kodeksas numato pagrindinius būdus servitutui nustatyti: įstatymais, sandoriais arba teismo sprendimu [3]. Daugiabučių bendrijoms aktualiausi yra du keliai:

  • Sutartinis (tarpusavio sutarimu). Tai greičiausias ir pigiausias būdas. Bendrija (arba namo savininkai) susitaria su kaimyninio sklypo savininku dėl važiavimo teisės, sąlygų ir kompensacijos. Tokį sandorį privalo patvirtinti notaras.
  • Teisminis (priverstinis). Jei kaimyninio sklypo savininkas nesutinka geruoju leisti naudotis savo žeme, servitutas nustatomas teismo sprendimu. Teismas nustato servitutą tik tada, jei nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto (namo) naudoti pagal paskirtį [4].

Sprendimų priėmimas bendrijoje

Kadangi servitutas yra susijęs su bendrų namo savininkų interesų tenkinimu ir dažnai reikalauja finansinių išlaidų (kompensacijoms, notaro mokesčiams ar bylinėjimuisi), sprendimą inicijuoti servituto nustatymą turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai.

Sprendimai dėl bendrų interesų tenkinimo priimami visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma [5]. Tai reiškia, kad neužtenka vien valdybos ar pirmininko sprendimo – būtinas savininkų balsavimas susirinkime arba raštu.

Kompensacija sklypo savininkui

Svarbu žinoti, kad servituto nustatymas paprastai yra atlygintinis. Tarnaujančiojo daikto (sklypo, per kurį važiuojama) savininkas turi teisę į nuostolių atlyginimą [6]. Įstatymai ar teismas gali nustatyti vienkartinę arba periodinę kompensaciją, kurią bendrija privalės mokėti žemės savininkui.

Šaltiniai:

[1] CIVILINIS KODEKSAS, 4.111 straipsnis.

[2] CIVILINIS KODEKSAS, 4.117 straipsnis.

[3] CIVILINIS KODEKSAS, 4.124 straipsnis.

[4] CIVILINIS KODEKSAS, 4.126 straipsnis.

[5] DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 12 straipsnis.

[6] CIVILINIS KODEKSAS, 4.129 straipsnis.

Pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio.

Susiję atsakymai