Kaip elgtis, jei skolininkas grasina DNSB pirmininkui susidorojimu?

Atnaujinta: 11/17/58057
Pirmininkas turėtų nedelsdamas nutraukti tiesioginį žodinį bendravimą su skolininku, fiksuoti grasinimus ir perduoti skolos išieškojimą teisininkams, vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis dėl teisių gynimo ir draudimo piktnaudžiauti teisėmis. - BNR.LT

Konfliktai dėl skolų daugiabučių bendrijose (DNSB) kartais perauga į asmeninius išpuolius ar net grasinimus pirmininkui. Svarbu suprasti, kad nors pirmininkas turi pareigą organizuoti mokesčių rinkimą, jis neprivalo kęsti psichologinio smurto ar bauginimų. Civilinė teisė griežtai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis ar jas įgyvendinti pažeidžiant kitų asmenų interesus [1].

1. Bendravimo formos keitimas

Jei skolininkas elgiasi agresyviai ar grasina, būtina nedelsiant nutraukti bet kokį žodinį bendravimą (telefonu ar gyvai). Visas bendravimas privalo vykti tik raštu (registruotais laiškais, el. paštu). Tai užtikrina įrodymų fiksavimą ir sumažina tiesioginės konfrontacijos riziką.

Civilinis kodeksas nustato pareigą asmenims elgtis sąžiningai ir laikytis geros moralės principų [1]. Agresyvus elgesys ir grasinimai yra šių principų pažeidimas, suteikiantis teisę imtis gynybos priemonių.

2. Skolos išieškojimo „nuasmeninimas“

Dažnai agresiją sukelia faktas, kad skolos reikalauja konkretus kaimynas (pirmininkas). Pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir privalo įgyvendinti butų savininkų sprendimus [2], tačiau jam nebūtina asmeniškai vykdyti išieškojimo veiksmų.

Rekomenduojami veiksmai:

  • Perduoti skolą teisininkams: Sudarykite sutartį su teisinių paslaugų įmone ar advokatu. Kai bendravimą perima teisininkas, emocinis krūvis nuimamas nuo pirmininko pečių.
  • Formalizuoti procesą: Siųskite oficialius raginimus, o nemokėjimo atveju – kreipkitės į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tai standartinė procedūra, kurią pirmininkas organizuoja vykdydamas savo pareigas [2].

3. Pirmininko teisių gynyba

Jei grasinimai liečia asmens garbę, orumą ar privatų gyvenimą, pirmininkas turi teisę ginti šias vertybes teismo tvarka. Civilinis kodeksas numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą [3].

Taip pat, kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo civilines teises įstatymų nustatytais būdais, įskaitant užkirtimą kelią neteisėtiems veiksmams [4]. Tai reiškia, kad esant realiems grasinimams, pirmininkas turi teisinį pagrindą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (nors tai reguliuoja baudžiamieji įstatymai, civilinė teisė suteikia pagrindą gintis nuo neteisėtų veiksmų).

4. Ką daryti toliau?

Jei situacija tampa nevaldoma ir kyla grėsmė sveikatai, pirmininkas gali sušaukti visuotinį narių susirinkimą ir, esant poreikiui, atsistatydinti iš pareigų, nes pareigų vykdymas negali kelti pavojaus asmens saugumui. Tačiau pirmiausia rekomenduojama:

  1. Užfiksuoti visus grasinimus (išsaugoti žinutes, laiškus).
  2. Oficialiai informuoti skolininką, kad tolesnis bendravimas vyks tik per teisininkus.

Svarbu: Ši informacija yra rekomendacinio pobūdžio. Esant tiesioginei fizinei grėsmei, būtina nedelsiant kreiptis į policiją.

Šaltiniai:

[1] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 1.137 straipsnis.

[2] DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMAS, 14 straipsnis.

[3] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 2.24 straipsnis.

[4] LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIS KODEKSAS, 1.138 straipsnis.

Susiję atsakymai